Nepatikslintas nefritinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas

Anatomija

Nepatikslintas nefritinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas (NSF) tiesiogiai susijęs su inkstų anatomija, ypač su glomerulais, kurie yra pagrindiniai inkstų filtracijos vienetai. Glomerulai yra maži kraujagyslių tinklai, kurie leidžia kraujui filtruotis ir formuoti šlapimą. Šios ligos atveju glomerulų struktūra yra pažeista, todėl sutrinka jų funkcija. Dėl to gali būti paveikta ir inkstų tubulų sistema, kuri atsakinga už skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Tai gali sukelti rimtus sutrikimus visame organizme, kadangi inkstai atlieka svarbų vaidmenį pašalinant toksinus ir reguliuojant kraujo spaudimą.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas nefritinis sindromas yra sudėtinga liga, kuriai būdingas glomerulų pažeidimas, sukeliantis įvairius simptomus, tokius kaip edema, proteinurija ir hipertenzija. Ši liga gali būti skirtingo pobūdžio ir gali pasireikšti tiek ūmiu, tiek lėtiniu pavidalu. NSF yra svarbus, nes jis gali būti susijęs su kitomis sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip autoimuninės ligos, ir gali sukelti inkstų nepakankamumą. Ankstyvas ligos nustatymas ir gydymas yra būtini siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės nepatikslinto nefritinio sindromo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra autoimuniniai procesai, kurie sukelia uždegimą glomeruluose. Infekcijos, tokios kaip streptokokinė infekcija, taip pat gali sukelti nefritinį sindromą. Be to, tam tikros medikamentinės reakcijos, toksinai ir genetiniai veiksniai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Mechanizmai, kurie gali sukelti NSF, apima imuninių kompleksų susidarymą, uždegiminių citokinų išsiskyrimą ir glomerulų epitelio ląstelių pažeidimą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: tam tikros šeimos anamnezės gali padidinti ligos tikimybę.
• Infekcijos: ankstesnės infekcijos, ypač streptokokinės, gali sukelti glomerulų pažeidimą.
• Autoimuninės ligos: tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, kurios gali paveikti inkstus.
• Medikamentai: kai kurie vaistai gali sukelti nefritinį sindromą kaip šalutinį poveikį.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti:
  • Edema (patinimas), dažniausiai aplink akis, kojose ir rankose;
  • Proteinurija (baltymo buvimas šlapime), kuris gali būti matomas tyrimų metu;
  • Hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas);
  • Nuovargis ir bendras silpnumas;
  • Galvos skausmas, susijęs su hipertenzija.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų paciento anamnezės ir fizinio tyrimo atlikimą. Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip šlapimo analizė, padeda nustatyti proteinuriją ir kitus anomalijas. Kraujo tyrimai, matuojant kreatinino ir azoto koncentraciją, gali padėti įvertinti inkstų funkciją. Taip pat gali būti atliekama inkstų biopsija, siekiant nustatyti patologinius pokyčius glomeruluose ir patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos priežasčių ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojami vaistai, kurie slopina imuninę sistemą, pavyzdžiui, kortikosteroidai. Taip pat gali būti skiriami antihipertenziniai vaistai, siekiant kontroliuoti kraujo spaudimą. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip druskos ir baltymų ribojimas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie tiksliai veikia imuninius procesus. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos eigą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas