Nepatikslintos srities odos abscesas (pūlinys), furunkulas (šunvotė) ir karbunkulas (piktvotė)

Anatomija

Nepatikslintos srities odos abscesas, furunkulas ir karbunkulas yra odos infekcijos, kurios paveikia paviršinį ir gilesnį odos sluoksnį, įskaitant riebalinius audinius ir plaukų folikulus. Šios ligos dažniausiai pasireiškia odos struktūrose, tokiuose kaip epidermis (viršutinis odos sluoksnis), dermis (vidurinis odos sluoksnis) ir subdermis (apatinis odos sluoksnis). Infekcija sukelia uždegiminius procesus, sukeldama skausmą, patinimą ir paraudimą. Paveiktos vietos gali būti bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai pasitaiko ant veido, kaklo, pažastų ir sėdmenų.

Ligos aprašymas

Nepatikslintos srities odos abscesas, furunkulas ir karbunkulas yra uždegiminiai procesai, kurie atsiranda, kai bakterijos, dažniausiai Staphylococcus aureus, patenka į odą ir sukelia infekciją. Furunkulas yra vienas plaukų folikulo uždegimas, o karbunkulas yra kelių furunkulų grupė, kuri sukelia didesnį audinių pažeidimą. Šios ligos yra svarbios dėl jų galimų komplikacijų, tokių kaip sepsis, ir todėl, kad jos gali sukelti didelį diskomfortą pacientui. Be to, šios infekcijos gali būti užkrečiamos, todėl svarbu jas tinkamai gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinė šių ligų priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama Staphylococcus aureus. Šios bakterijos gali patekti į odą per pažeidimus, įbrėžimus ar mikrotraumas. Infekcijos gali būti sukeltos ir dėl kitų veiksnių, tokių kaip sumažėjusi imuninė sistema, lėtinės ligos (pvz., cukrinis diabetas) arba odos ligos (pvz., egzema). Be to, bloga asmeninė higiena ir per didelis prakaitavimas taip pat gali prisidėti prie infekcijų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – žmonės su susilpnėjusia imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Odos pažeidimai – įbrėžimai, pjūviai ar kitos odos traumos gali būti infekcijos vartai.
• Higienos trūkumas – prasta asmeninė higiena gali padidinti bakterijų kaupimąsi ant odos.
• Per didelis prakaitavimas – prakaito gausa gali sukurti palankias sąlygas bakterijoms daugintis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima paraudimą, patinimą ir skausmą paveiktoje odos srityje. Furunkulo atveju gali pasireikšti pūlingas išskyros, o karbunkulo atveju – didesnis skausmas ir didesnis patinimas. Taip pat gali atsirasti karščiavimas, bendras silpnumas ir nuovargis, ypatingai sunkesniais atvejais.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais, kuriuos nustato gydytojas apžiūros metu. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar odos kultūros, gali būti naudojami siekiant nustatyti bakterijų tipą ir tinkamą gydymą. Kartais gali prireikti ultragarso ar kitų vaizdavimo metodų, jei yra įtarimų dėl gilesnės infekcijos.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvų atvejų atveju gali būti skiriami antibiotikai, kad būtų pašalinta bakterinė infekcija. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginio absceso atidarymo ir drenažo. Be to, svarbu laikytis asmeninės higienos ir, jei reikia, atlikti gyvenimo būdo pokyčius, kad būtų sumažinta rizika. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir imunoterapiją, kurie gali būti naudojami sunkesnių infekcijų atveju, tačiau jų taikymas yra individualus ir priklauso nuo paciento būklės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas