Nepatikslintų į vidų patekusių medžiagų sukeltas dermatitas

Anatomija

Nepatikslintų į vidų patekusių medžiagų sukeltas dermatitas dažniausiai paveikia odą, kuri yra didžiausias žmogaus organas ir atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip apsauga nuo išorinių dirgiklių, temperatūros reguliavimas ir medžiagų apykaita. Ši liga gali paveikti įvairias odos dalis, įskaitant veidą, rankas, kojas ir kitas kūno vietas. Dermatitas gali sukelti uždegimą, kuris veikia epidermį (viršutinį odos sluoksnį) ir dermą (gilesnį odos sluoksnį), taip pat gali turėti įtakos kraujagyslėms ir nervams, esančioms šiose odos struktūrose.

Ligos aprašymas

Nepatikslintų į vidų patekusių medžiagų sukeltas dermatitas yra odos uždegimas, kurį sukelia įvairių medžiagų, tokių kaip chemikalai, alergenai ar dirgikliai, patekimas į organizmą. Ši liga gali pasireikšti tiek kontaktiniu dermatitu, kai medžiagos veikia odą tiesiogiai, tiek sisteminiu dermatitu, kai medžiagos patenka į organizmą per kvėpavimo takus ar virškinimo sistemą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologines problemas, pvz., nerimą ir depresiją dėl odos išvaizdos pokyčių.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra įvairios medžiagos, kurios gali dirginti ar sukelti alerginę reakciją. Tai gali būti cheminiai junginiai, tokie kaip lakai, valikliai, kosmetika, taip pat natūralios medžiagos, pvz., augalų alergenai. Mechanizmai, kuriais šios medžiagos sukelia dermatitą, gali apimti uždegiminių mediatorių išsiskyrimą, imuninės sistemos atsaką ir oksidacinį stresą. Rizikos veiksniai, tokie kaip genetika, odos barjero pažeidimai ar aplinkos veiksniai, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė polinkis – asmenys, turintys šeimos istoriją alerginių ligų, yra labiau linkę į dermatitą.
• Odos būklė – žmonės su sausa ar sudirgusia oda yra labiau pažeidžiami.
• Aplinkos veiksniai – cheminiai dirgikliai, tokių kaip valikliai ar kosmetika, gali padidinti riziką.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su silpnesne imunine sistema gali būti labiau pažeidžiami šios ligos.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti odos paraudimą, niežėjimą, patinimą, pleiskanojimą ir pūsleles. Lengvos formos gali pasireikšti tik sausa oda ir nedidelis niežėjimas, tuo tarpu sunkesniais atvejais gali atsirasti dideli, uždegiminiai bėrimai, kurie gali būti skausmingi ir sukelti diskomfortą.

Diagnostika

Diagnostika paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina odos būklę ir nustato galimus dirgiklius. Gali būti atliekami alerginiai testai, tokie kaip odos prick testai ar patch testai, siekiant nustatyti specifinius alergenus. Taip pat gali būti naudojami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos odos ligos.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti kortikosteroidų tepalus ar kremus, kurie mažina uždegimą, antihistamininius vaistus, kurie padeda sumažinti niežėjimą, ir, sunkesniais atvejais, sisteminius vaistus, tokius kaip imunosupresantai. Nemedicininiai sprendimai gali apimti odos priežiūros praktikų, tokių kaip drėkinimas ir odos barjero atkūrimas, taikymą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie taikosi į specifinius imuninės sistemos aspektus, siekiant sumažinti dermatito simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas