Nodulinė limfocitų dominavimo Hodžkino (Hodgkin) limfoma

Anatomija

Nodulinė limfocitų dominavimo Hodžkino limfoma yra limfinės sistemos vėžys, paveikiantis limfmazgius ir kitus limfinės sistemos organus. Limfinė sistema, kuri yra svarbi kūno imuninės gynybos dalis, apima limfmazgius, blužnį, thymus ir kaulų čiulpus. Ši liga dažniausiai pasireiškia limfmazgiuose, kurie gali būti randami kakle, pažastyse, pilvo ertmėje ar kirkšnyse. Nodulinė limfocitų dominavimo Hodžkino limfoma gali paveikti ir kitus organus, tačiau dažniausiai ji prasideda limfmazgiuose, o vėliau gali plisti į kitus audinius.

Ligos aprašymas

Nodulinė limfocitų dominavimo Hodžkino limfoma yra reta ir specifinė limfomos forma, kuri pasižymi limfocitų dominavimu mikroskopiniuose tyrimuose. Ši liga dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems ir jauniems žmonėms. Ji yra svarbi dėl savo unikalių biologinių savybių ir palyginti geros prognozės, palyginti su kitomis vėžio formomis. Liga pasireiškia limfmazgių padidėjimu ir gali sukelti įvairius simptomus, kurie gali būti susiję su imuninės sistemos sutrikimais.

Ligos priežastis

Nors tikslios šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip Epstein-Barr virusas, ir imuninės sistemos sutrikimais. Taip pat mokslininkai tiria, ar aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, cheminės medžiagos ar radiacija, gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Šie veiksmai gali sukelti genetines mutacijas limfocituose, kurios veda prie vėžio ląstelių vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – liga dažniausiai pasireiškia jauniems suaugusiems ir vyresniems žmonėms.
• Virusinės infekcijos – Epstein-Barr viruso infekcija gali didinti riziką.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su silpna imunine sistema yra labiau pažeidžiami.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su limfomomis, gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima padidėjusius limfmazgius, kurie gali būti neskausmingi.
• Karščiavimas, svorio kritimas, naktiniai prakaitavimai ir nuovargis.
• Gali pasireikšti niežėjimas ir diskomfortas pilvo srityje, jei liga paveikia pilvo limfmazgius.
• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir plitimo.

Diagnostika

Diagnostika apima fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali aptikti padidėjusius limfmazgius. Taip pat atliekami kraujo tyrimai, rentgeno spindulių tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti limfmazgių būklę ir nustatyti ligos išplitimą. Galutinei diagnozei patvirtinti gali prireikti limfmazgio biopsijos, kuri leidžia mikroskopiškai ištirti audinius ir nustatyti, ar juose yra vėžio ląstelių.

Gydymas

Gydymo galimybės apima chemoterapiją, radioterapiją ir, kai kuriais atvejais, imunoterapiją. Chemoterapija dažnai naudojama kaip pirminis gydymas, siekiant sumažinti naviką, o radioterapija gali būti taikoma po chemoterapijos, kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės. Naujausios terapijos galimybės apima biologinę terapiją, kuri skirta stiprinti organizmo imuninę sistemą kovoje su vėžiu. Taip pat svarbu, kad pacientai gautų psichologinę ir socialinę paramą, kad galėtų geriau susidoroti su liga ir gydymo procesu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas