Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota

Anatomija

Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) idiopatinė epilepsija yra liga, tiesiogiai susijusi su smegenų anatomija, ypač su tų smegenų sričių, kurios atsakingos už epilepsijos priepuolių atsiradimą, pažeidimais. Smegenys yra sudarytos iš daugelio skirtingų struktūrų, įskaitant žievę, talamą, hipokampą ir kitus giliuosius smegenų struktūras. Ši liga dažnai pasireiškia, kai tam tikros smegenų dalys, pavyzdžiui, laikinosios skilties ar priekinės skilties, yra paveiktos, kas gali sukelti specifinius simptomus ir priepuolius, priklausančius nuo to, kuri smegenų dalis yra pažeista.

Ligos aprašymas

Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti idiopatinė epilepsija yra neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, atsirandantys dėl nenormalaus elektrinio aktyvumo tam tikrose smegenų srityse. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelę įtaką paciento gyvenimo kokybei, sukelti socialinių ir psichologinių problemų, taip pat padidinti sužalojimų riziką. Epilepsijos sindromai, susiję su šia liga, gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo paveiktos smegenų srities, todėl būtina atidžiai stebėti ir diagnozuoti šiuos sutrikimus.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai priežastis lieka nežinoma (idiopatinė), tačiau gali būti ir genetinių veiksnių, kurie padidina polinkį į epilepsiją. Be to, smegenų pažeidimai, traumos, insultai, uždegiminiai procesai ar navikai gali sukelti epilepsiją. Mechanizmai, kurie sukelia priepuolius, dažnai susiję su neuronų hiperaktyvumu arba sutrikusia neurotransmiterių pusiausvyra smegenyse.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeiminė anamnezė epilepsijos atvejų gali padidinti riziką.
• Smegenų traumos – anksčiau patirtos traumos gali sukelti smegenų pažeidimus, kurie skatina epilepsijos atsiradimą.
• Neurologinės ligos – tam tikros neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, gali padidinti epilepsijos riziką.
• Alkoholis ir narkotikai – piktnaudžiavimas šiomis medžiagomis gali sukelti epilepsijos priepuolius.

Simptomai

• Simptomai gali labai varijuoti, tačiau dažniausiai pasitaiko traukuliai, kurie gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo priepuolio tipo. Lengvi simptomai gali apimti trumpalaikį sąmonės praradimą arba nevalingus judesius, o sunkių priepuolių atveju gali pasireikšti viso kūno raumenų spazmai, ilgalaikis sąmonės praradimas ir po priepuolio pasireiškiantis nuovargis.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią medicininę istoriją, neurologinį tyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Dažniausiai naudojami elektroencefalografija (EEG), kuri registruoja smegenų elektrinį aktyvumą, ir vaizdo tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant identifikuoti galimus smegenų pažeidimus ar anomalijas. Taip pat gali prireikti kraujo tyrimų, kad būtų išvengta kitų galimų priepuolių priežasčių.

Gydymas

Gydymas dažniausiai apima antiepilepsinių vaistų vartojimą, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Taip pat gali būti taikomos naujausios terapijos galimybės, tokios kaip chirurgija, kai vaistai nesuteikia pakankamo efekto, arba neurologinės stimuliacijos metodai, tokie kaip Vagal nerve stimulation (VNS). Be to, pacientams gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, įskaitant stresą mažinančius metodus ir mitybos įpročių gerinimą, kad būtų sumažinta priepuolių rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas