Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais

Anatomija

Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija yra neurologinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų struktūromis. Ši liga dažniausiai pasireiškia, kai tam tikros smegenų sritys, kaip antai laikinieji skilteliai, parietalinė ar frontalinė žievė, yra pažeistos ar disfunkcionalios. Pažeidimai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip traumos, infekcijos, navikai ar degeneracinės ligos. Dėl to, kad epilepsija yra židininė, simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta.

Ligos aprašymas

Ši liga pasižymi epilepsiniais priepuoliais, kurie atsiranda dėl nenormalaus elektrinio aktyvumo tam tikrose smegenų srityse. Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti epilepsija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant sudėtingus dalinius priepuolius, kurie gali sukelti sąmonės praradimą ar sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti paciento gyvenimo kokybę, kasdienę veiklą ir psichologinę gerovę. Taip pat, dėl priepuolių gali kilti pavojus paciento saugumui.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima smegenų traumas, insultus, infekcijas (pvz., meningitą), navikus, cistines formacijas ar genetinius sutrikimus. Taip pat, tam tikros ligos, tokios kaip sklerozė, gali sukelti smegenų pažeidimus, kurie lemia epilepsijos atsiradimą. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda epilepsija, gali būti susiję su neuronų hipereksitabilumu, kuris sukelia nenormalų elektrinį aktyvumą smegenyse.

Rizikos faktoriai

• Traumos: Smegenų sužalojimai, ypač galvos traumos, gali padidinti epilepsijos riziką.
• Infekcijos: Smegenų infekcijos, tokios kaip meningitas, gali sukelti ilgalaikius pažeidimus ir epilepsiją.
• Genetiniai veiksniai: Tam tikri genetiniai sutrikimai gali didinti epilepsijos tikimybę.
• Alkoholis ir narkotikai: Ilgalaikis alkoholio vartojimas ar narkotikų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir sukelti epilepsijos priepuolius.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima dalinius priepuolius, kurie gali pasireikšti kaip nevalingi judesiai, jutimo sutrikimai, emociniai pokyčiai arba sąmonės praradimas. Priepuoliai gali būti lengvi, kai pacientas patiria trumpalaikius sutrikimus, arba sunki, kai priepuoliai trunka ilgiau ir sukelia rimtų pasekmių. Taip pat gali būti pasireiškiantys psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas ar depresija.

Diagnostika

Diagnostika apima kelis etapus. Pirmiausia, gydytojas atlieka išsamų anamnezės rinkimą, kuriame analizuojami paciento simptomai ir ligos istorija. Dažniausiai atliekami neurologiniai tyrimai, taip pat elektroencefalograma (EEG), kuri leidžia stebėti smegenų elektrinį aktyvumą. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti atliekami, siekiant nustatyti galimus smegenų pažeidimus ar anomalijas.

Gydymas

Gydymo galimybės apima medicininius ir nemedicininius sprendimus. Pagrindinis gydymo metodas yra antiepilepsiniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Gydytojas gali pasirinkti tinkamiausią vaistą atsižvelgdamas į paciento individualias savybes ir ligos pobūdį. Taip pat, pacientams, kuriems vaistai nepadeda, gali būti svarstoma chirurginė intervencija, siekiant pašalinti paveiktas smegenų sritis. Nemediciniai metodai, tokie kaip dietos keitimas (pavyzdžiui, ketogeninė dieta) ar psichologinė pagalba, gali papildyti gydymą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Naujų terapijų, tokių kaip neuromoduliacija, tyrimai taip pat yra aktyvūs, siekiant rasti efektyvesnių būdų gydyti epilepsiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas