Nėščiųjų paviršinis tromboflebitas

Anatomija

Nėščiųjų paviršinis tromboflebitas yra liga, susijusi su venų sistema, ypač paviršinėmis venomis. Ši liga dažniausiai pasireiškia apatinėse galūnėse, kuriose yra daug paviršinių venų, kurios yra atsakingos už kraujo grąžinimą iš kojų į širdį. Nėštumo metu organizme vyksta reikšmingi pokyčiai, įskaitant padidėjusį kraujo tūrį ir hormoninius pokyčius, kurie gali paveikti venų struktūrą ir funkciją. Dėl šių pokyčių paviršinės venos gali tapti labiau linkusios į uždegimą ir trombų susidarymą, kas ir sukelia tromboflebito vystymąsi.

Ligos aprašymas

Nėščiųjų paviršinis tromboflebitas yra uždegiminis procesas, kuris atsiranda paviršinėse venose, dažniausiai dėl kraujo krešulių susidarymo. Ši liga gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama trečiame trimestre. Paviršinis tromboflebitas gali sukelti skausmą, patinimą ir diskomfortą paveiktoje srityje. Nors ši liga dažnai yra mažiau sunki nei gilusis tromboflebitas, ji vis tiek gali sukelti komplikacijų, tokių kaip infekcija ar trombo migracija į gilesnes venas, todėl svarbu ją atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės nėščiųjų paviršinio tromboflebito priežastys apima venų sienelių pažeidimą, kraujo krešėjimo sutrikimus ir veninės sistemos stagnaciją. Nėštumo metu padidėjęs kraujo tūris ir hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno lygio pakilimas, gali sukelti venų išsiplėtimą ir padidinti trombų susidarymo riziką. Be to, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas, pavyzdžiui, keliaujant ar dirbant, gali prisidėti prie venų stagnacijos ir trombų susidarymo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija trombozės atvejų gali padidinti riziką.
• Perteklinis svoris – nutukimas gali padidinti venų apkrovą ir sukelti stagnaciją.
• Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas – tai gali sukelti kraujo stagnaciją ir padidinti trombų riziką.
• Hormoniniai pokyčiai – nėštumo metu padidėjęs estrogeno kiekis gali prisidėti prie venų išsiplėtimo ir trombų susidarymo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra skausmas, patinimas, paraudimas ar šiluma paveiktoje srityje. Taip pat gali pasireikšti diskomfortas ir skausmingas palpavimas venos srityje. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo ir trombo dydžio.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas įvertina simptomus ir atlieka fizinį patikrinimą. Dažnai naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas, kuris padeda vizualizuoti paveiktas venas ir nustatyti trombų buvimą. Jei reikia, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, siekiant išsiaiškinti ligos pobūdį ir galimas komplikacijas.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti antikoaguliantus, kurie padeda sumažinti kraujo krešėjimą ir užkirsti kelią trombų augimui. Taip pat gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai skausmui ir uždegimui mažinti. Nemediciniai sprendimai apima fizinę terapiją, kompresines kojines ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari mankšta ir svorio kontrolė. Naujausios terapijos galimybės apima inovatyvius gydymo metodus, kurie yra tiriami klinikiniuose tyrimuose, siekiant tobulinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas