Osteoporozė dėl neveiklumo

Anatomija

Osteoporozė yra liga, kuri paveikia kaulų audinį, mažindama kaulų tankį ir stiprumą. Ši liga dažniausiai pasireiškia senyvame amžiuje, tačiau gali atsirasti ir jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie yra fiziškai neaktyvūs. Osteoporozės metu kaulų struktūra tampa trapia, o tai gali sukelti lūžius net ir esant nedideliam trauminiam poveikiui. Paveikta yra skeletinė sistema, kurią sudaro visi kaulai, taip pat kaulų čiulpai, kurie gamina kraujo ląsteles. Kaulų mineralizacija ir remodeliavimas, kurie yra natūralūs procesai, vykstantys viso gyvenimo metu, sutrinka, kai trūksta fizinio aktyvumo.

Ligos aprašymas

Osteoporozė dėl neveiklumo yra lėtai vystanti liga, kurios metu kaulai praranda savo mineralinę masę ir tampa silpnesni. Neveiklumas, t. y. fizinio aktyvumo stoka, gali sukelti kaulų rezorbciją, kurioje kaulų audinys yra ardomas greičiau nei jis atstatomas. Tai yra svarbi liga, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kaulų lūžiai, kurie gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir netgi sukelti mirtį vyresnio amžiaus žmonėms. Osteoporozės prevencija ir gydymas yra būtini siekiant išvengti neigiamų pasekmių.

Ligos priežastis

Pagrindinės osteoporozės dėl neveiklumo priežastys yra susijusios su fizinio aktyvumo trūkumu, nepakankamu kalcio ir vitamino D vartojimu, hormonų disbalansu, taip pat genetiniais veiksniais. Neveiklumas sumažina kaulų apkrovą, o tai lemia kaulų masės praradimą. Be to, su amžiumi organizmo gebėjimas sintetinti vitaminą D mažėja, o tai dar labiau prisideda prie kalcio įsisavinimo sutrikimų. Tam tikros ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai, taip pat gali prisidėti prie osteoporozės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į osteoporozę dėl natūralaus kaulų masės praradimo.
• Lytys – moterys, ypač po menopauzės, yra labiau pažeidžiamos dėl sumažėjusio estrogenų kiekio.
• Genetika – šeimos istorija osteoporozės atvejų gali padidinti riziką.
• Fizinis neveiklumas – mažas fizinis aktyvumas prisideda prie kaulų masės praradimo.
• Nepriklausomai nuo raciono – nepakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas gali padidinti osteoporozės riziką.

Simptomai

• Osteoporozė dažnai neturi jokių simptomų ankstyvosiose stadijose, tačiau vėliau gali pasireikšti skausmai, ypač nugaros srityje, lūžiai, kurie gali atsirasti net ir esant nedideliam trauminiam poveikiui, ir laikysenos pokyčiai, tokie kaip kyšulys.

Diagnostika

Osteoporozės diagnozė paprastai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kaulų mineralų tankio (KMT) matavimas, dažniausiai atliekamas naudojant DEXA (dujų absorbcijos rentgeno) skenavimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti kalcio ir vitamino D lygius bei nustatyti kitus galimus sutrikimus.

Gydymas

Osteoporozės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininės intervencijos apima vaistus, tokius kaip bisfosfonatai, hormonų terapija, kalcio ir vitamino D papildai. Nemedicininiai sprendimai apima fizinį aktyvumą, mitybos korekciją ir gyvenimo būdo pokyčius. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima biologinius vaistus, kurie gali padėti skatinti kaulų formavimąsi. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, bendrą sveikatos būklę ir ligos stadiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas