Padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės

Anatomija

Padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės yra būklė, kuri tiesiogiai susijusi su kraujotakos sistema. Pagrindiniai organai, paveikti šios ligos, yra širdis, kraujagyslės ir inkstai. Širdis, kaip pagrindinis pumpuojantis organas, stumia kraują per arterijas, o kraujagyslės veikia kaip transportavimo sistema, reguliuojanti kraujo srautą. Inkstai, savo ruožtu, vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant skysčių ir elektrolitų balansą organizme, kuris yra esminis kraujospūdžio reguliavimui. Šios sistemos tarpusavyje sąveikauja, todėl bet kokie jų funkcijos sutrikimai gali turėti įtakos bendram kraujospūdžio lygiui.

Ligos aprašymas

Padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės, dar žinomas kaip izoliuotas diastolinis ar sistolinis kraujospūdis, yra būklė, kai kraujospūdžio rodmenys yra aukštesni nei normos, tačiau pacientui nėra diagnozuota hipertenzija. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, insultas ar inkstų funkcijos sutrikimai. Nors pacientai gali jaustis gerai ir neturėti akivaizdžių simptomų, nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas gali būti pavojingas ir reikalauja dėmesio.

Ligos priežastis

Padidėjusio kraujospūdžio be hipertenzijos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima genetinius veiksnius, netinkamą mitybą, fizinio aktyvumo stoka, stresą ir tam tikras ligas, tokias kaip diabetas ar inkstų ligos. Be to, hormoniniai pokyčiai, ypač susiję su adrenalinu ir reninu, gali padidinti kraujospūdį. Kiti mechanizmai gali apimti kraujagyslių sienelių standumą ir padidėjusį kraujo tūrį organizme.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su padidėjusiu kraujospūdžiu.
• Genetika – šeimos anamnezė gali turėti didelę įtaką ligos vystymuisi.
• Nutukimas – papildomi kilogramai gali padidinti kraujagyslių apkrovą.
• Neteisinga mityba – didelis druskos ir riebalų kiekis maiste gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.
• Pasyvus gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo stoka gali pabloginti širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Simptomai

• Daugelis pacientų gali nesijusti jokių simptomų, tačiau galimi pasireiškimai apima galvos skausmus, nuovargį, regėjimo sutrikimus, širdies plakimą ar dusulį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir rimtesni simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas ar širdies ritmo sutrikimai.

Diagnostika

Padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės paprastai diagnozuojamas atliekant kraujospūdžio matavimus, kurie gali būti atliekami tiek gydytojo kabinete, tiek namuose. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, širdies EKG, echokardiograma ir inkstų funkcijos tyrimai, gali būti naudojami siekiant nustatyti galimas priežastis ir komplikacijas. Svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį, kad būtų galima užkirsti kelią ligos progresavimui.

Gydymas

Padidėjusio kraujospūdžio be hipertenzijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima antihipertenzinių vaistų skyrimą, tokių kaip diuretikai, beta blokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir svorio kontrolė. Naujausios terapijos galimybės gali apimti naujų vaistų klasės tyrimus, kurie skirti geresniam kraujospūdžio kontrolei.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas