Panikos sutrikimas [epizodinis paroksizminis nerimas]

Anatomija

Panikos sutrikimas, dar žinomas kaip epizodinis paroksizminis nerimas, yra psichologinė būklė, kuri turi tiesioginį ryšį su žmogaus nervų sistema. Ši liga paveikia smegenų struktūras, atsakingas už emocijų reguliavimą, pavyzdžiui, amygdalą, kuri yra susijusi su baimės ir streso reakcijomis. Taip pat dalyvauja ir kitos smegenų dalys, tokios kaip prefrontalinė žievė, kuri kontroliuoja racionalų mąstymą ir sprendimų priėmimą. Dėl šių struktūrų disfunkcijos, žmogus gali jausti intensyvų nerimą ir baimę, net ir esant saugiai aplinkai.

Ligos aprašymas

Panikos sutrikimas yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia staigaus ir intensyvaus nerimo epizodais, vadinamais panikos atakomis. Šios atakos gali atsirasti be aiškios priežasties ir trukti nuo kelių minučių iki valandos. Panikos atakų metu asmuo gali jausti, kad jam trūksta oro, širdis plaka greičiau, gali pasireikšti drebulys, prakaitavimas ir netgi jausmas, kad jis praranda kontrolę ar miršta. Ši liga yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir bendrą gerovę.

Ligos priežastis

Panikos sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Dažnai minimos genetinės predispozicijos, kurios gali padidinti asmens jautrumą nerimui. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstesni trauminiai įvykiai, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Be to, biologiniai mechanizmai, pavyzdžiui, neurotransmiterių disbalansas (serotonino, norepinefrino), gali turėti įtakos simptomų atsiradimui. Stresas ir gyvenimo pokyčiai taip pat gali sukelti panikos atakas, ypač jei asmuo jau anksčiau turėjo nerimo problemų.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija su panikos sutrikimu ar kitais nerimo sutrikimais gali padidinti riziką.
• Psichologinė būklė: ankstesnės traumos ar ilgalaikis stresas gali sukelti nerimo epizodus.
• Biologiniai veiksniai: hormonų ar neurotransmiterių disbalansas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Socialiniai veiksniai: izoliacija, socialinė neramumo patirtis ar gyvenimo pokyčiai gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima staigų širdies plakimą, dusulį, galvos svaigimą, prakaitavimą, drebulį, krūtinės skausmą, pykinimą, baimę prarasti kontrolę ar net mirti. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo asmens psichologinės būklės ir situacijos, kurioje jis atsiduria.

Diagnostika

Panikos sutrikimui diagnozuoti paprastai naudojamas klinikinis vertinimas, kurio metu gydytojas ar psichologas atlieka pokalbį su pacientu, kad nustatytų simptomus ir jų trukmę. Be to, gali būti taikomi įvairūs psichologiniai testai, siekiant įvertinti nerimo lygį. Kartais gali prireikti ir medicininių tyrimų, kad būtų pašalintos kitos galimos fizinės ligos, sukeliančios panašius simptomus.

Gydymas

Panikos sutrikimo gydymas gali būti įvairus, apimantis tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojami antidepresantai ir anksiolitikai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydant panikos sutrikimą, nes ji padeda pacientams suprasti ir valdyti savo baimes. Be to, naujausios terapijos galimybės apima eksperimentinius gydymo metodus, tokius kaip mindfulness meditacija ar virtualios realybės terapija, kurios gali padėti pacientams įveikti panikos atakas ir sumažinti nerimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas