Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais

Anatomija

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, tiesiogiai veikia žmogaus nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenyse vyksta cheminiai pokyčiai, kurie gali paveikti neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas. Šie neurotransmiteriai yra atsakingi už nuotaikos reguliavimą, emocinę būseną ir elgesį. Be to, liga gali paveikti endokrininę sistemą, ypač streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygius, kas gali turėti įtakos organizmo reakcijai į stresą ir emocinę pusiausvyrą.

Ligos aprašymas

Pasikartojantis depresinis sutrikimas yra psichinė liga, pasižyminti pakartotiniais depresijos epizodais. Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais apima ne tik stiprų liūdesį, bet ir psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, socialiniams ryšiams ir kasdieninei veiklai. Be to, depresija gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir netgi savižudybės riziką.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologiniai veiksniai apima genetinę predispoziciją, smegenų chemiją ir hormoninius pokyčius. Psichologiniai veiksniai gali apimti ankstyvą traumą, stresą ar psichologines problemas, o socialiniai veiksniai – socialinę izoliaciją, santykių problemas ar finansinius sunkumus. Visi šie veiksniai gali sąveikauti ir sustiprinti ligos eigą.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija: šeimos istorija depresijos atvejų gali padidinti riziką susirgti.
• Psichologinės traumos: ankstyvos traumos ar stresinės situacijos gali sukelti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
• Socialinė izoliacija: silpni socialiniai ryšiai gali prisidėti prie depresijos vystymosi.
• Priklausomybės: alkoholio ar narkotikų vartojimas gali pabloginti ligos simptomus ir padidinti riziką.

Simptomai

• Nuolatinis liūdesys: gali pasireikšti kaip nuotaikos svyravimai, depresinės nuotaikos jausmas.
• Psichoziniai simptomai: haliucinacijos ir kliedesiai, kurie gali būti susiję su depresijos tema.
• Fiziniai simptomai: energijos trūkumas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai.
• Socialinis atsitraukimas: sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią paciento istorijos analizę, simptomų vertinimą ir psichologinius testus. Gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus, kad įvertintų depresijos sunkumą ir psichozinius simptomus. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas ligas, kurios galėtų sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima antidepresantų ir antipsichozinių vaistų vartojimą, kurie padeda stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti psichozinius simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientams suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinės terapijos, taip pat rodo pažadą gydant sunkias depresijos formas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas