Persistuojantis prieširdžių virpėjimas

Anatomija

Persistuojantis prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuris tiesiogiai susijęs su širdies anatomija, ypač su prieširdžių struktūra. Širdis, sudaryta iš keturių kamerų – dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių, atlieka svarbų vaidmenį kraujo cirkuliacijoje. Prieširdžiai, kurie yra viršutinės širdies kameros, atsakingi už kraujo surinkimą iš venų ir jo siuntimą į skilvelius. Persistuojantis prieširdžių virpėjimas sukelia chaotišką elektrinį aktyvumą prieširdžiuose, kuris trukdo normaliai širdies funkcijai, gali sukelti kraujo krešulių susidarymą ir, galų gale, padidinti insulto riziką.

Ligos aprašymas

Persistuojantis prieširdžių virpėjimas yra ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas, kuris gali trukti nuo savaičių iki mėnesių ar net metų. Ši liga pasižymi nereguliariu ir dažnai pagreitintu širdies plakimu, kuris gali sukelti įvairių simptomų ir komplikacijų. Liga yra svarbi, nes ji gali paveikti širdies funkciją, sukelti širdies nepakankamumą ir padidinti insulto riziką. Be to, persistuojantis prieširdžių virpėjimas dažnai yra susijęs su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl reikalauja nuolatinės priežiūros ir gydymo.

Ligos priežastis

Persistuojančio prieširdžių virpėjimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima:

• Širdies ligos, tokios kaip hipertenzija, išeminė širdies liga ar širdies vožtuvų ligos.
• Prieširdžių struktūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, prieširdžių išsiplėtimas.
• Metaboliniai sutrikimai, tokie kaip hipertiroidizmas ar diabetas.
• Paveldimumas, nes šeimos istorija gali turėti įtakos ligos išsivystymui.
• Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas, rūkymas ir fizinis neaktyvumas.

Rizikos faktoriai

• Vyresnis amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kt. padidina ligos riziką.
• Metabolinės ligos – diabetas ir nutukimas taip pat gali prisidėti prie šios ligos išsivystymo.
• Gyvenimo būdo veiksniai – stresas, nesveika mityba ir nesveikas gyvenimo būdas gali būti rizikos veiksniai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti širdies plakimo jausmas (palpitacijos), nuovargis, dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas ar net alpimas. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, o kai kurie pacientai gali net nejausti jokių simptomų.

Diagnostika

Persistuojantis prieširdžių virpėjimas diagnozuojamas naudojant keletą metodų. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas gali pastebėti nereguliarų širdies ritmą. EKG (elektrokardiograma) yra pagrindinis diagnostikos įrankis, leidžiantis stebėti širdies elektrinį aktyvumą. Papildomi tyrimai, tokie kaip echokardiograma, gali būti naudojami širdies struktūros vertinimui, o kraujo tyrimai gali padėti nustatyti galimas metabolines priežastis.

Gydymas

Persistuojančio prieširdžių virpėjimo gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima vaistus, skirtus širdies ritmo kontrolei ir kraujo krešulių prevencijai, tokius kaip antikoaguliantai ir beta blokatoriai. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama širdies defibriliacija arba kateterinė abliacija. Nemedicininiai gydymo būdai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip mitybos koregavimas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip pažangios technologijos, skirtos širdies ritmo stebėjimui ir gydymui, taip pat gali būti svarbios šios ligos valdymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas