Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

Anatomija

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas yra širdies ritmo sutrikimai, kurie tiesiogiai susiję su širdies anatomija. Širdis sudaryta iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Prieširdžiai yra viršutinės širdies dalys, kurios surenka kraują ir jį siunčia į skilvelius. Prieširdžių virpėjimo atveju, elektriniai signalai širdies raumenyje tampa chaotiški, todėl prieširdžiai neefektyviai kontraktuoja. Tai gali sukelti kraujo stagnaciją ir padidinti insulto riziką. Plazdėjimas, kita vertus, yra organizuotas, tačiau greitas prieširdžių susitraukimas, kuris taip pat gali sutrikdyti normalią širdies funkciją.

Ligos aprašymas

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas yra dažni širdies ritmo sutrikimai, kurie gali sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant insultą ir širdies nepakankamumą. Šios ligos pobūdis yra elektrinio aktyvumo sutrikimas širdyje, kuris lemia netinkamą kraujo pumpavimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir sukelti rimtų sveikatos problemų, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra širdies ligos, tokios kaip koronarinių arterijų liga, širdies vožtuvų ligos, hipertenzija ir širdies raumenų sutrikimai. Be to, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas, stresas ir nutukimas, taip pat gali prisidėti prie šių ligų vystymosi. Kiti veiksniai, tokie kaip skydliaukės sutrikimai, plaučių ligos ir elektrolitų disbalansas, taip pat gali būti susiję su prieširdžių virpėjimu.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šiuo sutrikimu.
• Širdies ligos – esamos širdies ligos didina riziką.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali turėti neigiamą poveikį širdies ritmui.
• Diabetas – cukrinis diabetas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų.
• Alkoholis – per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti širdies plakimo pojūtį, nuovargį, dusulį, krūtinės skausmą ir galvos svaigimą. Kai kurie pacientai gali neturėti jokių simptomų, o kiti gali patirti sunkius simptomus, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo diagnozė dažniausiai atliekama naudojant elektrokardiogramą (EKG), kuri registruoja širdies elektrinį aktyvumą. Be to, gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, echokardiogramą ir kitus tyrimus, siekdami nustatyti galimas širdies ligas ar kitus veiksnius, prisidedančius prie šio sutrikimo.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažniausiai apima vaistus, tokius kaip antikoaguliantai, beta blokatoriai ir antiaritminiai vaistai. Taip pat gali būti taikomos invazinės procedūros, tokios kaip kateterinė abliacija, siekiant atkurti normalų širdies ritmą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir alkoholio vartojimo ribojimas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip pažangios širdies ritmo stebėjimo technologijos, taip pat yra įtraukiamos į gydymo planus, užtikrinant efektyvesnį ligos valdymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas