Prolimfocitinė B ląstelių leukemija

Anatomija

Prolimfocitinė B ląstelių leukemija yra kraujo vėžys, kuris paveikia B ląsteles, kurios yra svarbios imuninės sistemos dalis. Šios ląstelės gaminamos kaulų čiulpuose, o vėliau migracija vyksta į limfmazgius, blužnį ir kitus limfinės sistemos organus. Liga gali paveikti šiuos organus, sukelti jų padidėjimą ir disfunkciją, taip pat gali sukelti kraujo ląstelių disbalansą, dėl kurio sumažėja organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis.

Ligos aprašymas

Prolimfocitinė B ląstelių leukemija yra reta, tačiau rimta liga, kuri pasižymi neįprastai dideliu B ląstelių skaičiumi kraujyje. Šios ląstelės, nors ir yra normalios imuninės sistemos dalys, tampa nenormalios ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, užgoždamos sveikas kraujo ląsteles. Liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio pacientų sveikatai, bet ir dėl galimo greito progresavimo, kuris gali sukelti sunkių komplikacijų.

Ligos priežastis

Prolimfocitinė B ląstelių leukemija gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, tačiau tikslios priežastys dažnai nėra žinomos. Manoma, kad chromosomų pokyčiai, tokie kaip mutacijos ar translokacijos, gali vaidinti svarbų vaidmenį ligos vystymesi. Taip pat gali būti ir aplinkos veiksnių, tokių kaip radiacija ar cheminės medžiagos, kurie gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga.
• Genetinės ligos – tam tikros paveldimos ligos, pavyzdžiui, Dauno sindromas, gali padidinti riziką.
• Aplinka – ilgalaikis poveikis tam tikroms chemikalams, tokiems kaip benzenas, gali būti rizikos faktorius.
• Ankstesnės onkologinės ligos – pacientams, kurie anksčiau sirgo vėžiu, gali būti didesnė rizika susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą, karščiavimą ir prakaitavimą naktį. Taip pat gali pasireikšti limfmazgių padidėjimas, blužnies ir kepenų padidėjimas, kraujo krešėjimo sutrikimai, dėl kurių gali atsirasti lengvi kraujosruvos ar kraujavimas.

Diagnostika

Prolimfocitinė B ląstelių leukemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie gali parodyti padidėjusį B ląstelių skaičių. Be to, atliekama kaulų čiulpų biopsija, kad būtų galima nustatyti nenormalių ląstelių buvimą. Taip pat gali būti naudojami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimus chromosomų pokyčius.

Gydymas

Gydymo galimybės apima chemoterapiją, kuri dažnai yra pagrindinis gydymo metodas. Taip pat gali būti taikoma imunoterapija, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją, kuri yra orientuota į specifinius genetinius pokyčius. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas