Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Alkoholis, kaip psichoaktyvi medžiaga, keičia neurotransmiterių veiklą, paveikdamas dopamino, serotonino ir kitų cheminių medžiagų pusiausvyrą. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti struktūrinius pokyčius smegenyse, įskaitant smegenų žievės ir hipokampo dydžio sumažėjimą, kas turi įtakos kognityvinėms funkcijoms ir atminčiai. Be to, alkoholis gali paveikti kepenis, kurie yra atsakingi už alkoholio metabolizmą, ir širdies bei kraujagyslių sistemą, didindamas riziką susirgti hipertenzija ir kitomis ligomis.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo yra grupė psichikos sutrikimų, kurie atsiranda dėl alkoholio poveikio organizmui. Šie sutrikimai gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais simptomais, kurie gali turėti rimtų pasekmių asmens socialinei, profesinei ir asmeninei gyvenimo kokybei. Ši liga yra svarbi, nes ji dažnai sukelia priklausomybę, socialinę izoliaciją, psichinius sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas, o taip pat gali sukelti fizinius sveikatos sutrikimus, tokius kaip kepenų cirozė.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo priežastys yra alkoholio vartojimo intensyvumas ir trukmė, genetiniai veiksniai, psichologinės problemos, socialinė aplinka ir kultūriniai aspektai. Alkoholis veikia smegenų sistemas, kurios reguliuoja malonumą ir atlygio jausmą, todėl gali sukelti priklausomybę. Be to, asmenys, turintys šeimos istoriją su priklausomybėmis, yra labiau linkę vystytis šiems sutrikimams. Stresas, depresija ar nerimas taip pat gali skatinti alkoholio vartojimą kaip priemonę pabėgti nuo problemų.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su alkoholizmu gali padidinti riziką asmeniui.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys depresiją ar nerimo sutrikimus, dažnai vartoja alkoholį kaip savęs gydymo priemonę.
• Socialinė aplinka – draugai ar šeimos nariai, vartojantys alkoholį, gali skatinti tokį elgesį.
• Amžius – jaunimas dažnai labiau linkęs eksperimentuoti su alkoholiu, kas gali sukelti priklausomybę.

Simptomai

• Psichikos sutrikimai – nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas.
• Elgesio pokyčiai – agresyvumas, socialinė izoliacija, sumažėjusi motyvacija.
• Fiziniai simptomai – miego sutrikimai, apetito praradimas, svorio pokyčiai.
• Kognityviniai sutrikimai – atminties praradimas, sunkumai priimant sprendimus ir dėmesio sutrikimai.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo diagnostika remiasi klinikiniais vertinimais, kurie apima psichologinius testus, pokalbius su pacientu ir, jei reikia, laboratorinius tyrimus, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis organizme. Psichiatras arba psichologas gali naudoti standartizuotas diagnostikos kriterijų sistemas, tokias kaip DSM-5, kad nustatytų ligos buvimą ir sunkumą.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius metodus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą arba palengvinti abstinencijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir keisti savo elgesį. Taip pat svarbu grupinės terapijos programos, tokios kaip „Anoniminių alkoholikų“ grupės, kurios suteikia paramą ir bendruomenę. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir technologijų naudojimą, pavyzdžiui, mobilias programas, skirtas stebėti alkoholio vartojimą ir teikti psichologinę paramą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas