Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su alkoholio vartojimu, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Alkoholio poveikis smegenų struktūroms, tokioms kaip prefrontalinė žievė, limbinių sistemų dalys ir smegenų kamienas, gali sukelti įvairius psichinius sutrikimus. Prefrontalinė žievė yra atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulsyvumą, o limbinių sistemų dalys, tokios kaip amygdala, dalyvauja emocijų reguliavime. Be to, ilgalaikis alkoholio vartojimas gali paveikti kepenis, kasą ir širdies bei kraujagyslių sistemą, sukeldamas ne tik fizinius, bet ir psichologinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo yra kompleksinė būklė, kuri apima įvairius psichologinius ir elgesio aspektus, susijusius su alkoholio vartojimu. Ši liga gali pasireikšti kaip priklausomybė nuo alkoholio, alkoholinė psichozė ar kiti sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši liga ne tik kenkia asmens sveikatai, bet ir turi plačių socialinių, ekonominių bei šeiminių pasekmių. Dėl didelio alkoholio vartojimo gali kilti konfliktai su artimaisiais, darbo vietoje ir bendruomenėje, todėl šios problemos sprendimas yra būtinas.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo priežastys apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetika gali turėti įtakos asmens polinkiui į priklausomybę, o psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali paskatinti alkoholio vartojimą kaip savęs gydymo būdą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos aplinka, kultūriniai normatyvai ir draugų įtaka, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo ir sutrikimų vystymosi. Be to, ilgalaikis stresas ir trauminės patirtys gali būti reikšmingi rizikos veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimose, kuriose yra alkoholizmo atvejų, didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas.
• Psichologiniai sutrikimai – asmenys, turintys depresijos ar nerimo sutrikimų, dažniau vartoja alkoholį kaip būdą pabėgti nuo problemų.
• Socialinė aplinka – draugų ir šeimos narių elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, gali turėti didelę įtaką asmens sprendimams.
• Amžius – jauni suaugusieji dažniau eksperimentuoja su alkoholiu, kas gali sukelti priklausomybę.

Simptomai

• Pagrindiniai psichikos ir elgesio sutrikimų simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, depresiją, nerimą, impulsyvumą ir socialinę izoliaciją. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip nuotaikų pokyčiai ir nerimo jausmas, o sunkesni simptomai gali apimti haliucinacijas, agresyvų elgesį ir savižudybės mintis. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti atminties praradimą ir kognityvinius sutrikimus.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozė dėl alkoholio vartojimo dažniausiai remiasi išsamiu klinikiniu vertinimu, įskaitant paciento psichologinę ir medicininę istoriją, simptomų vertinimą ir psichologinius testus. Gydytojai gali naudoti įvairius vertinimo instrumentus, tokius kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir CAGE klausimyną, siekdami nustatyti alkoholio vartojimo problemas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kepenų funkciją ir kitus fiziologinius aspektus.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas dėl alkoholio vartojimo gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininės galimybės apima vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą ir palaikyti abstinenciją. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupinę terapiją ir paramos grupes, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“. Naujausios gydymo galimybės gali apimti neuromoduliacines terapijas, tokias kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija, kurios tyrinėjamos kaip potencialūs būdai padėti žmonėms, kovojantiems su alkoholio priklausomybėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas