Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo tiesiogiai susiję su centrine nervų sistema (CNS), ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už nuotaiką, emocijas ir elgesį. Opioidai veikia opioidų receptorius, kurie yra išsidėstę smegenyse, stuburo smegenyse ir kituose organuose. Šie receptoriai yra susiję su skausmo kontrole, malonumo jausmu ir emocinėmis reakcijomis. Ilgalaikis opioidų vartojimas gali sukelti smegenų struktūrų, tokių kaip amygdala ir prefrontalinė žievė, pokyčius, kurie gali paveikti asmens sprendimų priėmimą, emocinį reguliavimą ir elgesį.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo yra liga, kuri atsiranda dėl ilgalaikio opioidų vartojimo, sukeliant psichologinius ir elgesio pokyčius. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant priklausomybę, depresiją, nerimą ir kitus emocinius sutrikimus. Ji yra svarbi, nes gali turėti rimtų pasekmių ne tik asmens sveikatai, bet ir socialiniam gyvenimui, šeimos santykiams bei ekonominei situacijai. Opioidų vartojimo sutrikimai gali sukelti didelį asmens kančią ir padidinti savižudybių riziką.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo priežastys dažniausiai apima biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Biologiniu požiūriu, genetikos veiksniai gali padidinti asmens jautrumą priklausomybėms. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstesnės traumos ar psichinės sveikatos sutrikimai, gali lemti didesnę riziką. Socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, aplinka, kurioje augo asmuo, gali turėti didelės įtakos opioidų vartojimo pradžiai ir plėtrai. Be to, opioidų receptų skaičius ir jų lengvas prieinamumas taip pat prisideda prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – asmenys, turintys šeimos istoriją su priklausomybėmis, dažniau susiduria su šia problema.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – depresija, nerimas ir kiti sutrikimai gali skatinti opioidų vartojimą kaip savęs gydymo būdą.
• Aplinkos veiksniai – socialinės aplinkos, kurioje asmuo gyvena, poveikis, įskaitant draugų ir šeimos įtaką.
• Lengvas prieinamumas – opioidų, tiek receptinių, tiek nelegalių, lengvas pasiekiamumas gali padidinti vartojimo riziką.

Simptomai

• Psichikos sutrikimai – depresijos simptomai, nerimo jausmai, nuotaikų svyravimai.
• Elgesio pokyčiai – padidėjęs impulsyvumas, socialinė izoliacija, neatsakingas elgesys.
• Fiziniai simptomai – miego sutrikimai, apetito praradimas, energijos stoka.
• Priklausomybės požymiai – nuolatinis opioidų vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozė dėl opioidų vartojimo dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir simptomų vertinimo. Gydytojai gali naudoti įvairius diagnostinius klausimynus ir psichologinius vertinimus, kad nustatytų, ar asmuo atitinka diagnostinius kriterijus. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant patikrinti opioidų buvimą organizme ir įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Gydymas

Gydymas psichikos ir elgesio sutrikimams dėl opioidų vartojimo apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip metadonas ar buprenorfinas, gali būti naudojami kaip dalis gydymo, siekiant sumažinti abstinencijos simptomus ir potraukį. Psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, yra svarbi gydymo dalis, padedanti asmenims suprasti ir keisti savo elgesį bei mąstymą. Be to, grupinės terapijos ir paramos grupės gali būti naudingos asmenims, siekiantiems atsigauti. Naujausios terapijos galimybės apima ir skaitmenines intervencijas, kurios gali padėti stebėti gydymo procesą ir užtikrinti nuolatinę paramą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas