Pūslelinės (herpes) virusų sukeltas encefalitas

Anatomija

Pūslelinės virusų sukeltas encefalitas, dažniausiai sukeltas herpes simplex viruso (HSV), paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Ši liga pažeidžia smegenų audinius, ypač laikinąsias skiltis, kurios yra atsakingos už atmintį ir emocijas. Smegenų uždegimas gali sukelti įvairius neurologinius sutrikimus, apimančius tiek kognityvinius funkcijas, tiek motorinius įgūdžius, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių pacientų gyvenimui.

Ligos aprašymas

Pūslelinės virusų sukeltas encefalitas yra sunki infekcinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia suaugusiems, tačiau gali išsivystyti ir vaikams. Ši liga yra viena iš dažniausių virusinių encefalitų formų, kuri gali sukelti rimtų neurologinių komplikacijų, tokių kaip koma, traukuliai, atminties praradimas ir net mirtis. Pūslelinės virusų sukeltas encefalitas yra svarbus dėl savo potencialiai mirtinų pasekmių ir sudėtingo gydymo proceso.

Ligos priežastis

Pagrindinė pūslelinės virusų sukeltos encefalito priežastis yra herpes simplex virusas, kuris dažniausiai yra pirmosios rūšies (HSV-1), tačiau kartais gali būti ir antrosios rūšies (HSV-2). Virusas dažniausiai patenka į organizmą per pažeistą odą arba gleivinę, o vėliau gali migruoti į nervų sistemą. Išsivysčius ligai, virusas sukelia uždegimą smegenyse, dėl ko gali atsirasti smegenų edemos ir nekrozės. Rizikos faktoriai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas ar ankstesnės herpes viruso infekcijos, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – žmonės, sergantys imunodeficitu, turi didesnę riziką užsikrėsti ir patirti sunkią ligos eigą.
• Ankstesnės herpes viruso infekcijos – asmenys, turintys istoriją su herpes simplex virusu, yra labiau linkę į encefalito išsivystymą.
• Amžius – suaugusieji, ypač vyresnio amžiaus žmonės, yra labiau pažeidžiami šios ligos.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima karščiavimą, galvos skausmą, sumišimą, traukulius ir neurologinius sutrikimus, tokius kaip kalbos sutrikimai ar motorinių įgūdžių praradimas. Kai kuriais atvejais pacientai gali patirti psichozinius simptomus, pavyzdžiui, haliucinacijas ar delyrą. Ligos eiga gali būti labai įvairi, pradedant nuo lengvų simptomų iki sunkių neurologinių pasekmių.

Diagnostika

Pūslelinės virusų sukeltam encefalitui diagnozuoti naudojami keli metodai. Pirmiausia atliekamas klinikinis įvertinimas, kurio metu vertinami simptomai ir paciento istorija. Tolesni tyrimai apima smegenų kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinį rezonansą (MR), kurie leidžia įvertinti smegenų pažeidimus. Taip pat gali būti atliekama stuburo punkcija, siekiant ištirti cerebrospinalinį skystį ir nustatyti viruso buvimą.

Gydymas

Pūslelinės virusų sukeltam encefalitui gydyti dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, kurie efektyviai slopina viruso dauginimąsi. Gydymas turėtų būti pradėtas kuo greičiau, kad būtų sumažinta sunkių komplikacijų rizika. Be to, gali būti taikomos simptominės terapijos priemonės, pavyzdžiui, skausmo malšinimas ar antiepilepsiniai vaistai traukuliams gydyti. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad imunoterapija gali būti perspektyvi gydymo galimybė, tačiau reikia daugiau mokslinių įrodymų, kad būtų galima patvirtinti šią strategiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas