Pūslelinės (herpes) virusų sukeltas meningitas

Anatomija

Pūslelinės virusų sukeltas meningitas yra liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Meningitas apima meninges – tris membranas, kurios supa ir apsaugo smegenis bei nugaros smegenis. Šios membranos yra dura mater (išorinė), arachnoidea (vidurinė) ir pia mater (vidinė). Pūslelinės virusai, ypač herpes simplex virusas (HSV), gali patekti į šią sistemą ir sukelti uždegimą, kuris gali turėti rimtų pasekmių neurologinei funkcijai. Dėl šios ligos gali atsirasti smegenų edemos, kraujotakos sutrikimų ir netgi neurologinių deficito simptomų.

Ligos aprašymas

Pūslelinės virusų sukeltas meningitas yra virusinė infekcija, kuri gali sukelti meningito simptomus, tokius kaip galvos skausmas, karščiavimas ir kaklo sustingimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant neurologinius sutrikimus, o kartais ir mirtį. Dėl pūslelinės virusų paplitimo ir galimybės sukelti meningitą, šis susirgimas reikalauja ypatingo dėmesio ir gydymo. Liga dažnai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, ir gali būti sunkiai diagnozuojama, nes simptomai gali būti panašūs į kitų ligų požymius.

Ligos priežastis

Pagrindinė pūslelinės virusų sukeltos meningito priežastis yra herpes simplex virusas (HSV), kuris gali būti tiek pirmo tipo (HSV-1), tiek antro tipo (HSV-2). Šie virusai dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu arba per kūno skysčius. Virusas gali patekti į organizmą per odą ar gleivinę, o tada keliauti į nervų sistemą. Kiti galimi mechanizmai apima imuninės sistemos sutrikimus, kurie gali leisti virusui lengviau patekti į centrinę nervų sistemą. Be to, kai kurie žmonės gali turėti genetinę predispoziciją, kuri padidina jų riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Susilpnėjusi imuninė sistema – žmonės, sergantys ŽIV, vėžiu ar kitomis ligomis, kurios silpnina imunitetą, yra labiau pažeidžiami.
• Vaikai ir naujagimiai – jauni organizmai dažnai turi nesubrendusią imuninę sistemą, todėl jie yra labiau pažeidžiami virusinėms infekcijoms.
• Asmenys, turintys istoriją su herpes simplex virusu – jei asmuo anksčiau sirgo herpesu, yra didesnė tikimybė, kad jis gali patirti meningitą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima galvos skausmą, karščiavimą, kaklo sustingimą, jautrumą šviesai, pykinimą ir vėmimą. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti sąmonės sutrikimai, traukuliai ar net koma.

Diagnostika

Pūslelinės virusų sukeltam meningitui diagnozuoti dažniausiai naudojami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip smegenų skysčio analizė, atlikta stuburo punkcijos metu. Tyrimo metu galima nustatyti uždegimo požymius, virusų buvimą ir kitus rodiklius, kurie padeda diferencijuoti meningitą nuo kitų ligų. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti galimas komplikacijas ir sumažinti kitų ligų, sukeliančių panašius simptomus, tikimybę.

Gydymas

Pūslelinės virusų sukeltam meningitui gydyti dažniausiai naudojami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, kurie padeda sumažinti viruso dauginimąsi ir pagreitinti atsigavimą. Taip pat gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai ir priešuždegiminiai vaistai, kad būtų palengvinti simptomai. Be to, pacientams gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei simptomai yra sunkūs. Naujų terapijos galimybių, tokių kaip monokloniniai antikūnai, tyrimai ir toliau vykdomi, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas