Radioterapijos kursas

Anatomija

Radioterapijos kursas nėra liga, o gydymo metodas, naudojamas vėžio gydymui. Tačiau, jei kalbame apie ligas, susijusias su radioterapija, dažniausiai tai yra vėžys, kuris gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas. Radioterapija veikia ląsteles, kurios greitai dalijasi, todėl ji dažniausiai taikoma toms kūno dalims, kuriose yra navikai. Pavyzdžiui, radioterapija gali būti naudojama gydant krūties, plaučių, prostatos ar galvos ir kaklo vėžį, paveikdama atitinkamus organus ir audinius.

Ligos aprašymas

Radioterapija yra gydymo metodas, kuris naudoja jonizuojančiąją spinduliuotę, kad sunaikintų vėžio ląsteles arba sustabdytų jų augimą. Šis metodas gali būti taikomas kaip pagrindinis gydymas arba kaip papildomas gydymas po chirurginės intervencijos. Radioterapijos svarba kyla iš jos galimybės sumažinti navikų dydį, palengvinti simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Be to, radioterapija gali būti naudojama siekiant užkirsti kelią vėžio pasikartojimui po sėkmingo gydymo.

Ligos priežastis

Radioterapija nėra liga, tačiau jos taikymas gali sukelti tam tikras komplikacijas ar šalutinius poveikius, kurie gali būti laikomi ligos požymiais. Pavyzdžiui, radioterapija gali sukelti odos dirginimą, nuovargį, pykinimą ar kitus simptomus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių pacientams skiriama radioterapija, yra įvairūs vėžiniai susirgimai, kurių atsiradimą gali lemti genetikos, aplinkos veiksnių, gyvenimo būdo ir kitų rizikos veiksnių derinys.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, kai artimieji giminaičiai sirgo vėžiu, gali padidinti riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai: ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, radiacija ar kitomis kancerogeninėmis medžiagomis.
• Gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir alkoholių vartojimas gali padidinti vėžio riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai, susiję su radioterapijos šalutiniais poveikiais, gali apimti nuovargį, odos paraudimą ar dirginimą, pykinimą ir apetito praradimą. Kai kurie pacientai gali patirti skausmą ar diskomfortą gydymo srityje, o kai kurie gali turėti problemų su rijimu, ypač jei radioterapija taikoma galvos ir kaklo srityje.

Diagnostika

Radioterapijos poreikis diagnozuojamas remiantis įvairiais tyrimais, tokiais kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar biopsijos. Šie tyrimai padeda nustatyti naviko dydį, tipą ir lokalizaciją, taip pat įvertinti, ar radioterapija yra tinkamas gydymo metodas konkrečiam pacientui.

Gydymas

Radioterapijos gydymo galimybės apima išorinę radioterapiją, kur spinduliuotė tiekiama iš išorės, ir vidinę radioterapiją (brachiterapiją), kur radioaktyvūs implantai įdedami tiesiai į naviko audinį. Be to, naujausios terapijos galimybės apima protonų terapiją, kuri yra tikslesnė ir sukelia mažiau šalutinių poveikių. Taip pat svarbu paminėti, kad gydymo metu pacientams gali būti siūlomos įvairios paramos paslaugos, tokios kaip psichologinė pagalba, mitybos konsultacijos ir fizinė reabilitacija, siekiant pagerinti bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas