Reumatoidinis artritas, nepatikslintas
Anatomija
Reumatoidinis artritas, nepatikslintas, yra autoimuninė liga, kuri paveikia sąnarius, dažniausiai rankų ir kojų, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams bei sistemoms. Liga sukelia uždegimą sinovijos membranoje, kuri apgaubia sąnarius, ir tai lemia skausmą, patinimą bei galimą sąnarių deformaciją. Be to, uždegimas gali paveikti ir kitus audinius, pavyzdžiui, širdį, plaučius, akis ir odą, todėl reumatoidinis artritas gali būti sisteminė liga, turinti plačias pasekmes organizmui.
Ligos aprašymas
Reumatoidinis artritas, nepatikslintas, yra lėtinis uždegiminis procesas, kuris dažniausiai prasideda nuo mažų sąnarių, tačiau gali plisti ir į didesnius. Liga pasižymi simetrišku sąnarių pažeidimu, o tai reiškia, kad jei vienas sąnarys yra paveiktas, greičiausiai bus paveiktas ir priešingas kūno pusės sąnarys. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai sumažinti gyvenimo kokybę, sukelti negalios ir reikalauti ilgalaikio gydymo bei priežiūros.
Ligos priežastis
Reumatoidinio artrito, nepatikslinto, priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga atsiranda dėl imuninės sistemos disfunkcijos, kai organizmas puola savo pačių audinius. Galimi mechanizmai apima genetinius veiksnius, tačiau ir aplinkos faktoriai, tokie kaip infekcijos, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, hormoniniai pokyčiai, ypač moterims, gali turėti įtakos ligos pasireiškimui.
Rizikos faktoriai
- Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, kurioje buvo reumatoidinis artritas, gali padidinti riziką.
- Amžius: liga dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
- Lyčių skirtumai: moterys yra labiau linkusios susirgti reumatoidiniu artritu nei vyrai.
- Aplinkos veiksniai: rūkymas ir tam tikros infekcijos gali padidinti riziką.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima sąnarių skausmą, patinimą, rytinį sustingimą, kuris trunka ilgiau nei 30 minučių, nuovargį, karščiavimą ir svorio kritimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o ligos paūmėjimai gali sukelti didelį diskomfortą ir funkcinius apribojimus.
Diagnostika
Reumatoidinio artrito diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais, fiziniu patikrinimu ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų uždegimo žymenis, tokius kaip C-reaktyvus baltymas (CRB) ir reumatoidinis faktorius. Taip pat gali būti atliekama rentgeno nuotrauka, kad būtų įvertinta sąnarių būklė.
Gydymas
Reumatoidinio artrito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidus ir liga modifikuojančius antireumatiniais vaistus (DMARD). Naujoviški gydymo būdai, tokie kaip biologiniai vaistai, taip pat yra naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir išvengti sąnarių pažeidimo. Nemedicininiai gydymo metodai apima fizinę terapiją, mitybos pokyčius, stresą mažinančias technikas ir fizinį aktyvumą, kurie gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas