Reumatoidinis vaskulitas

Anatomija

Reumatoidinis vaskulitas yra liga, kuri paveikia kraujagysles ir sukelia jų uždegimą. Ši liga dažniausiai pažeidžia mažas ir vidutinio dydžio kraujagysles, įskaitant kapiliarus, venas ir arterijas. Dėl kraujagyslių uždegimo gali atsirasti įvairių organų pažeidimų, tokių kaip inkstai, plaučiai, oda ir nervų sistema. Dėl šių pažeidimų gali sutrikti normalus organų funkcionavimas, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Reumatoidinis vaskulitas yra sisteminė liga, kuri dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu. Ji pasižymi kraujagyslių uždegimu, kuris gali sukelti organų pažeidimus ir įvairius simptomus. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas ar plaučių embolija. Be to, ji gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros.

Ligos priežastis

Pagrindinės reumatoidinio vaskulito priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius. Galimi mechanizmai apima genetinius veiksnius, infekcijas ar aplinkos poveikį. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri virusai gali sukelti imuninį atsaką, kuris veda prie kraujagyslių uždegimo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija autoimuninių ligų gali padidinti riziką.
• Moteriška lytis – moterys dažniau serga šia liga.
• Amžius – dažniausiai liga pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms.
• Rūkymas – šis įprotis gali padidinti riziką susirgti reumatoidiniu vaskulitu.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo pažeistų organų. Dažniausi simptomai apima nuovargį, svorio kritimą, raumenų ir sąnarių skausmus, odos bėrimus ir mėlynes. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti rimtesni simptomai, tokie kaip inkstų nepakankamumas, kvėpavimo sutrikimai ar nervų pažeidimai.

Diagnostika

Reumatoidinio vaskulito diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, siekdami nustatyti uždegimo žymenis, tokius kaip C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar MRT, siekiant įvertinti organų pažeidimus ir kraujagyslių būklę.

Gydymas

Reumatoidinio vaskulito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami kortikosteroidai ir imunosupresantai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir imuninį atsaką. Taip pat gali būti taikomi biologiniai vaistai, kurie veikia specifines imuninės sistemos dalis. Be vaistų, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, tokių kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti pacientų prognozes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas