Savaiminis persileidimas, dalinis, komplikuotas vėlyvo ar gausaus kraujavimo

Anatomija

Savaiminis persileidimas, dalinis, komplikuotas vėlyvo ar gausaus kraujavimo atveju, susijęs su reprodukcine sistema, ypač su moters gimda ir kiaušidėmis. Gimda, esanti pilvo ertmėje, yra organas, skirtas vaisiaus vystymuisi. Persileidimo metu gimdos gleivinė, kuri paprastai palaiko nėštumą, gali būti pažeista, o tai sukelia kraujavimą. Taip pat gali būti paveikti kiti organai, tokie kaip kiaušidės, kurios gamina hormonus, reguliuojančius menstruacinį ciklą ir nėštumą.

Ligos aprašymas

Savaiminis persileidimas yra natūralus nėštumo nutraukimas iki 20 nėštumo savaitės. Dalinis persileidimas reiškia, kad dalis embriono ar placentos išsiskyrė iš gimdos, o kitos dalys lieka viduje, sukeldamos komplikacijas, tokias kaip gausus kraujavimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių moters sveikatai, įskaitant anemiją, infekcijas ir psichologinius sutrikimus, tokius kaip liūdesys ar depresija.

Ligos priežastis

Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys gali būti chromosomų anomalijos, hormoniniai sutrikimai, anatomijos defektai, infekcijos ar imuninės sistemos sutrikimai. Chromosomų anomalijos dažniausiai atsiranda embriono vystymosi metu, o hormoniniai sutrikimai gali paveikti nėštumo palaikymą. Anatomijos defektai, tokie kaip gimdos anomalijos, taip pat gali prisidėti prie persileidimo rizikos. Be to, infekcijos, pavyzdžiui, lytiniu keliu plintančios ligos, gali sukelti persileidimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Moterys, vyresnės nei 35 metų, turi didesnę persileidimo riziką.
• Prieš tai buvę persileidimai: Moterims, patyrusioms ankstesnius persileidimus, rizika vėl patirti šią problemą didėja.
• Hormoniniai sutrikimai: Hormonų disbalansas gali paveikti nėštumo eigą.
• Gimdos problemos: Anatomijos defektai ar polipai gali padidinti persileidimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai savaiminio persileidimo simptomai apima kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus, mėšlungį ir audinių išsiskyrimą. Kraujavimas gali būti lengvas arba gausus, o skausmas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir simptomai, tokie kaip karščiavimas ar šaltkrėtis, kurie gali rodyti komplikacijas, pavyzdžiui, infekciją.

Diagnostika

Savaiminio persileidimo diagnozė paprastai apima fizinį tyrimą, anamnezę ir ultragarsinį tyrimą, kuris padeda nustatyti, ar yra embriono ar placentos audinių gimdoje. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti hemoglobino lygį ir nustatyti galimas infekcijas. Ultragarsas leidžia gydytojui matyti gimdos būklę ir patvirtinti persileidimą.

Gydymas

Gydymas gali skirtis priklausomai nuo persileidimo tipo ir sunkumo. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojamas poilsis ir stebėjimas, tačiau jei yra gausus kraujavimas ar komplikacijos, gali prireikti medicininės intervencijos. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skatinančius gimdos gleivinės išsiskyrimą, arba chirurgines procedūras, tokias kaip curettage, kuri padeda pašalinti likusius audinius. Psichologinė parama taip pat yra svarbi, kad moteris galėtų tvarkytis su emociniais iššūkiais po persileidimo. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir genetinius tyrimus, siekiant nustatyti galimas chromosomų anomalijas ir gerinti ateities nėštumų sėkmę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas