Smegenų dangalų gerybinis navikas, nepatikslintas

Anatomija

Smegenų dangalų gerybinis navikas, nepatikslintas, yra susijęs su smegenų dangalais, kurie apima smegenis ir nugaros smegenis. Šie dangalai, dar vadinami meningomis, sudaryti iš trijų sluoksnių: dura mater (kieta meningė), arachnoidea (voratinklinė meningė) ir pia mater (švelnioji meningė). Šie sluoksniai atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip smegenų apsauga, kraujo tiekimo reguliavimas ir smegenų skysčio cirkuliacija. Gerybiniai navikai gali atsirasti bet kuriame iš šių sluoksnių, dažniausiai pastebimi dura mater, ir nors jie yra gerybiniai, jų augimas gali sukelti spaudimą aplinkiniams audiniams, kas gali sukelti įvairių neurologinių simptomų.

Ligos aprašymas

Smegenų dangalų gerybinis navikas, nepatikslintas, yra auglys, kuris formuojasi smegenų dangaluose, tačiau jo ląstelių tipas ir kilmė dažnai nėra aiškiai nustatomi. Šie navikai gali būti asimptominiai arba sukelti simptomus, priklausomai nuo jų dydžio ir vietos. Nors jie yra gerybiniai, t. y. nesukelia metastazių, jų augimas gali daryti spaudimą smegenų audiniams, sukelti neurologinius sutrikimus ir paveikti paciento gyvenimo kokybę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir reikalauja atidaus stebėjimo bei gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų.

Ligos priežastis

Šiuo metu nėra aiškiai nustatytų priežasčių, kodėl atsiranda smegenų dangalų gerybiniai navikai. Tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis ir tam tikri virusai gali turėti įtakos jų vystymuisi. Taip pat yra hipotezių, kad radiacijos poveikis galvos srityje gali padidinti riziką susirgti šiais navikais. Nepaisant to, daugeliu atvejų tikslios priežastys lieka nežinomos.

Rizikos faktoriai

• Radiacijos poveikis – asmenys, kurie anksčiau buvo gydyti radioterapija galvos ar kaklo srityje, gali turėti didesnę riziką susirgti šiais navikais.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija ir tam tikros genetinės ligos, tokios kaip neurofibromatozė, gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – tam tikros cheminės medžiagos, pvz., pesticidai, gali būti susijusios su padidėjusia rizika.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos skausmus, kurie gali būti nuolatiniai arba pulsuojantys, regos sutrikimus, tokias kaip neryški rega ar dvigubas vaizdas, bei neurologinius sutrikimus, tokius kaip silpnumas, tirpimas ar koordinacijos praradimas. Kai kurie pacientai gali patirti pykinimą ir vėmimą, ypač jei navikas sukelia intrakranijinio slėgio padidėjimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika paprastai apima neurologinį tyrimą, kuris gali atskleisti neurologinius deficitus. Taip pat naudojami vaizdavimo tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie leidžia nustatyti naviko buvimo vietą ir dydį. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų galima tiksliai nustatyti naviko tipą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko vietos, dydžio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojamas chirurginis gydymas, siekiant pašalinti naviką. Jei operacija nėra įmanoma arba navikas yra labai mažas ir nesukelia simptomų, gali būti taikoma stebėjimo strategija. Be to, radioterapija gali būti naudojama siekiant sumažinti naviko dydį arba sumažinti simptomus. Naujoviškos gydymo galimybės, tokios kaip stereotaktinė radiochirurgija, taip pat gali būti taikomos, tačiau sprendimas dėl gydymo turėtų būti priimamas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir naviko savybes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas