Smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės

Anatomija

Smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės tiesiogiai susijęs su žmogaus nervų sistema ir kraujotakos sistema. Smegenys gauna kraują per keturias pagrindines arterijas: dvi vidurines smegenų arterijas ir dvi miego arterijas. Trombozė, arba kraujo krešulio susidarymas, gali blokuoti šias arterijas, sumažindama arba visiškai nutraukdama kraujo tiekimą į tam tikras smegenų dalis. Tai gali sukelti smegenų audinio pažeidimą, nes jis negauna reikiamo deguonies ir maistinių medžiagų. Smegenų infarktas gali paveikti įvairias smegenų zonas, priklausomai nuo to, kuri arterija yra užblokuota, ir tai gali turėti skirtingų pasekmių organizmui.

Ligos aprašymas

Smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės yra rimta neurologinė būklė, kuri atsiranda, kai kraujo krešulys blokuoja kraujo tekėjimą į smegenis. Ši liga gali sukelti įvairių neurologinių sutrikimų, priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta. Smegenų infarktas yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir gali lemti ilgalaikius negalios atvejus, todėl jos diagnostika ir gydymas yra ypač svarbūs. Laiku suteikta medicininė pagalba gali žymiai pagerinti paciento prognozes ir sumažinti neigiamas pasekmes.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti įvairios, tačiau pagrindinė yra trombų susidarymas smegenų arterijose. Trombai gali susidaryti dėl aterosklerozės, kuri yra kraujagyslių sienelių sustorėjimas ir sukietėjimas. Be to, priežastys gali apimti širdies ligas, tokias kaip aritmija, kurios gali sukelti kraujo krešulių susidarymą. Kitos galimos priežastys yra kraujo krešumo sutrikimai, diabetas ir hipertenzija, kurie taip pat prisideda prie trombozės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti smegenų infarktu.
• Rūkymas – tabako vartojimas padidina kraujagyslių ligų riziką.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis – didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prisidėti prie aterosklerozės.
• Diabetas – diabetas didina kraujagyslių pažeidimų riziką.
• Hipertenzija – aukštas kraujo spaudimas sukelia papildomą stresą kraujagyslėms.
• Fizinio aktyvumo stoka – neaktyvus gyvenimo būdas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Simptomai

• Staigus silpnumas arba nutirpimas vienoje kūno pusėje, ypač veido, rankos ar kojos.
• Kalbos sutrikimai, tokie kaip nesuprantama kalba arba sunkumai kalbant.
• Regėjimo sutrikimai, tokie kaip neryškus matymas arba praradimas viename akyje.
• Staigus galvos skausmas, kuris gali būti labai stiprus ir netikėtas.
• Koordinacijos praradimas, sunkumai vaikščiojant ar stovint.

Diagnostika

Diagnostika dažnai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina paciento simptomus ir atliktus neurologinius testus. Dažniausiai naudojami diagnostiniai metodai yra kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurie padeda nustatyti smegenų infarkto buvimą ir jo pobūdį. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti kraujo krešumo lygį ir kitus rizikos faktorius.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo infarkto tipo ir sunkumo. Ūminiu atveju gali būti naudojami tromboliziniai vaistai, kurie padeda ištirpinti kraujo krešulius. Taip pat gali būti taikomos antikoaguliantų terapijos, siekiant užkirsti kelią naujų trombų susidarymui. Reabilitacija, apimanti fizinę, kalbos ir užimtumo terapiją, yra būtina norint atkurti funkcijas po infarkto. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir rūkymo nutraukimas, yra labai svarbūs siekiant sumažinti pasikartojimo riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas