Specifinis tarimo sutrikimas

Anatomija

Specifinis tarimo sutrikimas yra susijęs su kalbos aparato anatomija, ypač su struktūromis, atsakingomis už garsų formavimą. Pagrindiniai paveikti organai yra liežuvis, lūpos, gomurys ir vokaliniai laidai. Šios struktūros atlieka svarbų vaidmenį kalbos formavime ir garsų tarime, todėl bet kokie jų funkciniai sutrikimai gali turėti įtakos kalbos aiškumui ir gebėjimui tinkamai ištarti žodžius.

Ligos aprašymas

Specifinis tarimo sutrikimas yra kalbos raidos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais ištariant tam tikrus garsus ar žodžius. Ši liga gali paveikti vaikus ir sukelti įvairių sunkumų socialinėje, akademinėje ir emocinėje srityse. Svarbu pažymėti, kad ši liga nėra susijusi su intelekto sutrikimais, tačiau ji gali turėti didelės įtakos vaiko savivertės jausmui ir socialiniam gyvenimui. Dėl šios priežasties, specifinis tarimo sutrikimas reikalauja dėmesio ir tinkamo gydymo.

Ligos priežastis

Specifinio tarimo sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai šis sutrikimas yra susijęs su genetiniais veiksniais, kurie gali paveikti kalbos raidos procesus. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip kalbos ir komunikacijos stoka namuose, gali prisidėti prie šio sutrikimo atsiradimo. Taip pat galimi neurologiniai veiksniai, kurie gali paveikti smegenų zonas, atsakingas už kalbos funkcijas.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – jei šeimoje yra kalbos sutrikimų, rizika padidėja.
• Aplinkos veiksniai – mažai kalbos stimuliacijos vaiko aplinkoje gali lemti kalbos raidos sutrikimus.
• Neurologiniai sutrikimai – tam tikri neurologiniai sutrikimai gali turėti įtakos kalbos funkcijoms.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima sunkumus ištariant tam tikrus garsus, tokius kaip „r”, „s” ar „l”. Vaikai gali vengti kalbėti arba gali būti nesuprasti kitų. Nuo lengvų iki sunkių simptomų gali pasireikšti kalbos aiškumo stoka, sunkumai bendraujant su bendraamžiais ir socialinė izoliacija.

Diagnostika

Specifinio tarimo sutrikimo diagnostika dažnai apima kalbos ir kalbėjimo vertinimą, kurį atlieka logopedas. Tai gali apimti standartizuotus testus, kurie vertina kalbos įgūdžius, garsų tarimą ir bendrą kalbos supratimą. Taip pat gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas sutrikimo priežastis.

Gydymas

Gydymas specifiniam tarimo sutrikimui gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Logopedinė terapija yra viena iš pagrindinių gydymo formų, kuri padeda vaikams įgyti reikiamus kalbos įgūdžius. Terapijoje gali būti taikomos įvairios technikos, įskaitant garsų kartojimą, žaidimus ir praktinius užsiėmimus. Be to, tėvų įsitraukimas ir namų aplinkos pritaikymas gali padėti vaikui geriau vystytis. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima technologijų naudojimą, pavyzdžiui, programėles, skirtas kalbos praktikai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas