Tiesiosios žarnos iškritimas

Anatomija

Tiesiosios žarnos iškritimas, dar žinomas kaip rektalinis prolapas, yra liga, susijusi su tiesiosios žarnos anatomine struktūra. Tiesioji žarna yra paskutinė storosios žarnos dalis, kuri baigiasi analine anga. Ji yra sudaryta iš gleivinės, raumenų ir jungiamojo audinio. Normalioje būsenoje tiesioji žarna yra laikoma savo vietoje raumenų ir jungiamojo audinio struktūrų, tokių kaip dubens dugno raumenys, pagalba. Rektalinis prolapas atsiranda, kai šios struktūros silpnėja, leidžiančios tiesiajai žarnai išsikišti už analinės angos, kas sukelia diskomfortą ir gali sukelti įvairių komplikacijų.

Ligos aprašymas

Tiesiosios žarnos iškritimas yra būklė, kai tiesioji žarna išsikiša pro analinę angą. Ši liga gali pasireikšti įvairiais laipsniais – nuo nedidelio išsikišimo, kuris gali būti lengvai grąžintas atgal, iki visiško prolapso, kai tiesioji žarna visiškai iškrenta ir nebegrįžta į savo vietą. Rektalinis prolapas dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems asmenims. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti skausmą, diskomfortą ir gali turėti įtakos kasdienei veiklai, o taip pat gali sukelti komplikacijų, tokių kaip gleivinės pažeidimai ar infekcijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės tiesiosios žarnos iškritimo priežastys gali būti susijusios su raumenų silpnumu, kuris gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Dažniausios priežastys apima:

• Dubens dugno raumenų silpnumas, kuris gali atsirasti dėl senėjimo, nėštumo ar gimdymo.
• Kronų liga ar kitos uždegiminės žarnų ligos, kurios gali paveikti gleivinės struktūrą.
• Ilgalaikė vidurių užkietėjimas, dėl kurios gali padidėti pilvo spaudimas.
• Traumos arba chirurginės procedūros, atliktos dubens srityje.

Rizikos faktoriai

• Vyresnis amžius – senstant, raumenys ir audiniai praranda elastingumą.
• Nėštumas ir gimdymas – moterims, ypač po kelių gimdymų, gali pasireikšti raumenų silpnumas.
• Vidurių užkietėjimas – nuolatinis vidurių užkietėjimas gali sukelti didelį pilvo spaudimą.
• Genetika – šeiminė polinkis gali didinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti tiesiosios žarnos išsikišimą, kuris gali būti matomas ar jaučiamas analinėje srityje.
• Diskomfortas ar skausmas, ypač sėdint ar atliekant fizinę veiklą.
• Šlapimo nelaikymas ar kitos šlapinimosi problemos, nes tiesioji žarna gali spausti šlapimo pūslę.
• Gleivinės arba kraujo išskyros iš iškritusios dalies.

Diagnostika

Tiesiosios žarnos iškritimo diagnozė dažnai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali patikrinti išsikišimą. Gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip rektalinė egzaminacija, kolonoskopija ar ultragarsinis tyrimas, siekiant įvertinti tiesiosios žarnos ir aplinkinių audinių būklę. Kartais gali prireikti specialių tyrimų, kad būtų nustatyta, ar yra kitų ligų, kurios gali prisidėti prie simptomų.

Gydymas

Tiesiosios žarnos iškritimo gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, įskaitant mitybos pokyčius, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo. Fizikinė terapija ir dubens dugno raumenų pratimai taip pat gali padėti stiprinti raumenis. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų grąžinta tiesioji žarna į vietą ir sustiprintos palaikančios struktūros. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines chirurgines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas