Tuberkuliozinis artritas ([D:A18.0]†)

Anatomija

Tuberkuliozinis artritas yra infekcinė liga, kuri paveikia sąnarius ir kaulus, dažniausiai atsirandanti dėl Mycobacterium tuberculosis bakterijos. Ši liga gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai ji pasireiškia klubo, kelio ir stuburo sąnariuose. Paveikti sąnariai gali patirti uždegimą, o tai lemia skausmą, judėjimo apribojimus ir galimą sąnario deformaciją. Tuberkuliozinis artritas gali sukelti kaulų destrukciją ir osteomielitą, todėl svarbu suprasti, kaip ši liga veikia žmogaus anatomiją ir judėjimo sistemą.

Ligos aprašymas

Tuberkuliozinis artritas yra reta, tačiau rimta liga, kuri dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems plaučių tuberkulioze. Liga gali būti pirminė, kai infekcija tiesiogiai paveikia sąnarius, arba antrinė, kai tuberkuliozė plinta iš kitų organų. Ši liga yra svarbi dėl jos galimų komplikacijų, tokių kaip ilgalaikiai sąnarių pažeidimai, skausmas ir sumažėjusi gyvenimo kokybė. Be to, tuberkuliozinis artritas gali būti sunkiai diagnozuojamas, nes jo simptomai gali būti panašūs į kitų reumatinių ligų požymius.

Ligos priežastis

Pagrindinė tuberkuliozinio artrito priežastis yra Mycobacterium tuberculosis bakterija. Ši bakterija dažniausiai plinta per orą, tačiau ji gali patekti į sąnarius ir kaulus, ypač esant silpnėjančiai imuninei sistemai. Infekcija gali prasidėti plaučiuose ir vėliau išplisti į sąnarius per kraują arba limfą. Be to, rizikos veiksniai, tokie kaip ilgalaikis imuniteto nusilpimas, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• ŽIV infekcija – silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas negali efektyviai kovoti su tuberkulioze.
• Diabetas – gali padidinti infekcijų riziką ir pabloginti ligos eigą.
• Ilgalaikis steroidų vartojimas – slopina imuninę sistemą, didindamas tuberkuliozės riziką.
• Prasta gyvenimo kokybė – neturintys tinkamų gyvenimo sąlygų ir medicininės priežiūros žmonės yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima sąnarių skausmą ir tinimą, kuris gali būti lengvas arba labai stiprus, ribojantis judėjimą. Kiti simptomai gali būti karščiavimas, prakaitavimas naktį, svorio kritimas ir nuovargis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sisteminiai simptomai, tokie kaip raumenų silpnumas ir bendra organizmo silpnumas.

Diagnostika

Tuberkuliozinio artrito diagnozė apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius bei vaizdinius tyrimus. Gydytojai gali naudoti kraujo tyrimus, siekiant nustatyti tuberkuliozės sukėlėjus, bei atlikti rentgeno arba MRT tyrimus, kad įvertintų sąnarių ir kaulų būklę. Be to, gali būti atliekama sinovinio skysčio analizė, siekiant patvirtinti infekciją.

Gydymas

Tuberkuliozinio artrito gydymas paprastai apima ilgalaikį antituberkuliozinių vaistų vartojimą, kuris gali trukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Be to, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skausmui ir uždegimui mažinti. Fizioterapija taip pat gali būti naudingas gydymo komponentas, padedantis atkurti judėjimą ir stiprinti raumenis. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems sunkia ligos forma.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas