Vaistų sukelta sisteminė raudonoji vilkligė

Anatomija

Vaistų sukelta sisteminė raudonoji vilkligė (VSRV) yra autoimuninis sutrikimas, kuris gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas ir organus. Ši liga dažniausiai veikia odą, sąnarius, inkstus, širdį, plaučius ir nervų sistemą. Dėl imuninės sistemos disfunkcijos organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo audinius, sukeldamas uždegimą ir pažeidimus. Pavyzdžiui, inkstų pažeidimas gali sukelti nefritą, o odos pažeidimai gali pasireikšti raudonomis dėmėmis ar bėrimais. VSRV gali sukelti sisteminį uždegimą, kuris paveikia ne tik paviršinius audinius, bet ir vidaus organus, sukeldamas rimtų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Vaistų sukelta sisteminė raudonoji vilkligė yra liga, kuri atsiranda reaguojant į tam tikrų vaistų poveikį, paprastai ilgalaikio gydymo metu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali imituoti kitas autoimunines ligas, tokias kaip sisteminė raudonoji vilkligė, ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. VSRV simptomai gali pasireikšti po tam tikro vaisto vartojimo, ir tai gali sukelti sunkumų nustatant teisingą diagnozę, nes simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus. VSRV dažniausiai priskiriama prie laikino sutrikimo, kai nutraukus vaisto vartojimą simptomai gali išnykti.

Ligos priežastis

Pagrindinė vaistų sukelto sisteminės raudonosios vilkligės priežastis yra tam tikrų vaistų, tokių kaip hidralazinas, prokainamidas, izoniazidas ir kt., poveikis organizmui. Šie vaistai gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją, dėl kurios organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo audinius. Be to, genetiniai veiksniai ir individuali organizmo reakcija į vaistus taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Taip pat svarbu paminėti, kad liga gali pasireikšti ir žmonėms, kurie anksčiau neturėjo autoimuninių sutrikimų.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, kurie gali prisidėti prie VSRV vystymosi, apima:
  • Vaistų vartojimas – ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, ypač tų, kurie žinomi kaip galimi ligos sukėlėjai.
  • Genetiniai veiksniai – šeimos istorija autoimuninių ligų gali padidinti riziką.
  • Amžius ir lytis – moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis, todėl jos gali būti labiau linkusios į VSRV.

Simptomai

• Pagrindiniai VSRV simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų iki sunkių. Jie gali apimti:
  • Odos bėrimai, ypač ant veido ir rankų.
  • Sąnarių skausmas ir patinimas.
  • Karščiavimas ir nuovargis.
  • Raumenų skausmas.
  • Inkstų pažeidimai, kurie gali pasireikšti kaip šlapimo pokyčiai.

Diagnostika

Vaistų sukelta sisteminė raudonoji vilkligė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, siekdamas nustatyti antikūnų, tokių kaip antinukleariniai antikūnai (ANA), buvimą. Taip pat gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant įvertinti organų funkciją ir nustatyti uždegimo lygį organizme. Gydytojas gali taip pat patikrinti, ar pacientas vartojo vaistus, kurie gali sukelti šią ligą, ir įvertinti, ar simptomai atsirado po vaistų vartojimo.

Gydymas

Vaistų sukelto sisteminės raudonosios vilkligės gydymas apima vaistų vartojimo nutraukimą, kuris sukėlė simptomus, ir simptomų valdymą. Gydytojai gali skirti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) skausmui ir uždegimui mažinti. Sunkiems atvejams gali prireikti kortikosteroidų ar imunosupresantų, kad būtų sumažinta imuninės sistemos veikla. Be to, gydymas gali apimti ir nemedicininius sprendimus, tokius kaip fizinė terapija ir gyvenimo būdo pokyčiai, siekiant pagerinti bendrą paciento sveikatą. Naujų terapijų, tokių kaip biologiniai vaistai, tyrimai gali suteikti naujų galimybių gydant šią ligą, tačiau jų taikymas priklauso nuo individualios paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas