Vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti

Anatomija

Vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti, yra susiję su vestibuliniu aparatu, kuris yra vidinėje ausyje. Šis aparatas apima puslankius kanalus, otolitinius organus ir vestibulinį nervą, kurie kartu yra atsakingi už pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Puslankiai kanalai reaguoja į galvos judesius, o otolitiniai organai reaguoja į gravitacijos poveikį. Sutrikus šių struktūrų funkcijai, gali atsirasti pusiausvyros problemų, galvos svaigimas ir kiti simptomai, kurie neigiamai veikia kasdienį gyvenimą.

Ligos aprašymas

Vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti, apima įvairius simptomus, susijusius su pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, tačiau nėra aiškiai apibrėžti specifiniai sutrikimai. Ši liga gali sukelti didelį diskomfortą ir trukdyti kasdienėms veikloms, kadangi ji paveikia gebėjimą judėti, stovėti ar net sėdėti. Su šia liga susiję simptomai gali būti labai įvairūs, o tai apsunkina diagnozavimą ir gydymą. Įvertinus šios ligos poveikį žmonių gyvenimo kokybei, ji tampa svarbiu sveikatos priežiūros klausimu.

Ligos priežastis

Vestibulinės funkcijos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Tai gali apimti vidinės ausies infekcijas, traumas, vestibulinio nervo pažeidimus, neurologines ligas, tokias kaip sklerozė ar insultas, bei kai kurias vaistų reakcijas. Taip pat gali pasitaikyti ir idiopatiniai atvejai, kai priežastis lieka neaiški. Mechanizmai, kurie prisideda prie šių sutrikimų, gali būti susiję su vestibulinio aparato pažeidimais, nervų signalų perdavimo sutrikimais ar net centrinės nervų sistemos disfunkcijomis.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria vestibulinių funkcijų sutrikimus dėl natūralaus senėjimo proceso.
• Traumos: galvos ar kaklo sužalojimai gali paveikti vestibulinį aparatą.
• Infekcijos: virusinės ar bakterinės infekcijos, ypač tos, kurios paveikia vidinę ausį, gali sukelti sutrikimus.
• Neurologinės ligos: ligos, tokios kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos svaigimą, pusiausvyros praradimą, pykinimą, vėmimą, galvos skausmus, ir disorientaciją. Simptomai gali būti nuo lengvų, tokių kaip nedidelis galvos svaigimas, iki sunkių, kai žmogus negali atsistoti ar vaikščioti be pagalbos.

Diagnostika

Vestibulinės funkcijos sutrikimų diagnozė dažnai apima kelis tyrimus. Gydytojas gali atlikti anamnezės rinkimą, neurologinius testus, vestibulinės funkcijos testus, tokius kaip Rombergo testas, ir vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad išsiaiškintų, ar nėra struktūrinių pažeidimų. Be to, gali būti atliekami specialūs vestibuliniai testai, tokie kaip kalorijų testas, siekiant įvertinti vestibulinio aparato funkciją.

Gydymas

Vestibulinės funkcijos sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip antihistamininiai preparatai ar vaistai nuo pykinimo, siekiant palengvinti simptomus. Fizinė terapija, ypač vestibulinė reabilitacija, gali padėti atkurti pusiausvyros funkcijas. Taip pat yra naujausių terapijų, tokių kaip vestibulinio aparato stimuliacija, kurios gali būti naudingos tam tikrose situacijose. Svarbu, kad gydymo planas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento simptomus ir poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas