Vidutinio sunkumo depresijos epizodas

Anatomija

Vidutinio sunkumo depresijos epizodas yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, yra ypač svarbios reguliuojant emocijas, nuotaiką ir atmintį. Pasikeitus neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, lygiui, gali kilti disbalansas, kuris sukelia depresijos simptomus. Tai rodo, kad psichiniai sutrikimai gali turėti fizinių pasireiškimų, paveikdami bendrą organizmo funkciją.

Ligos aprašymas

Vidutinio sunkumo depresijos epizodas yra psichinė liga, kuri pasireiškia nuotaikos sutrikimais, sumažėjusiu energijos lygiu ir bendru gyvenimo kokybės pablogėjimu. Ši liga gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažnai pasikartoja. Ji yra svarbi, nes gali turėti didelį poveikį asmens socialiniam gyvenimui, darbo efektyvumui ir fizinei sveikatai. Vidutinio sunkumo depresija gali paveikti ne tik asmenį, bet ir jo artimuosius, todėl svarbu laiku atpažinti ir gydyti šią ligą.

Ligos priežastis

Pagrindinės vidutinio sunkumo depresijos epizodo priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali padidinti riziką susirgti. Psichologinės priežastys gali būti susijusios su asmenybės bruožais, pvz., žema savivertė ar pernelyg didelis perfekcionizmas. Socialinės priežastys apima stresą, traumas ar gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, skyrybas ar artimojo netektį. Visi šie veiksniai gali sąveikauti ir lemti ligos atsiradimą.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti ligos riziką.
• Stresas – ilgalaikis stresas, pvz., darbo ar šeimos problemos, gali sukelti depresiją.
• Traumos – psichologinės traumos, pavyzdžiui, netektis ar smurtas, gali sukelti depresijos epizodus.
• Socialiniai ryšiai – socialinės izoliacijos ar nesugebėjimas palaikyti santykių gali didinti riziką.

Simptomai

• Nuolatinis liūdesys ar tuštumos jausmas.
• Prarastas susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Pablogėjusi energija ir nuovargis.
• Problemos miegant, įskaitant nemigą arba per didelį mieguistumą.
• Sumažėjusi koncentracija ir dėmesio sutelkimui.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai ar skausmai be aiškios priežasties.

Diagnostika

Vidutinio sunkumo depresijos epizodo diagnostika paprastai apima klinikinį vertinimą, kurio metu gydytojas ar psichologas atlieka interviu su pacientu, siekdami nustatyti simptomus ir jų trukmę. Naudojami standartizuoti diagnostiniai įrankiai, tokie kaip DSM-5 kriterijai, kurie padeda nustatyti ligos sunkumą. Gali būti atliekami ir laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitus galimus fizinius sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Vidutinio sunkumo depresijos epizodo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, dažnai skiriami siekiant stabilizuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Be to, gyvensenos pokyčiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymas, gali padėti pagerinti paciento būklę. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinė terapija, taip pat rodo potencialą gydant vidutinio sunkumo depresiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas