Vėmimas krauju

Anatomija

Vėmimas krauju, dar žinomas kaip hematemesis, yra simptomas, kuris gali rodyti įvairių organų ir sistemų sutrikimus. Ši liga dažniausiai susijusi su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu, stemplėmis ir dvylikapirštės žarnos sritimi. Paveikti organai gali būti pažeisti dėl opų, kraujagyslių plyšimų ar navikų. Vėmimas krauju gali būti susijęs su kraujotakos sistema, nes jis rodo, kad kraujas pateko į virškinimo traktą, ir jo prarandama per vėmimą, kas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip anemija ar šokas.

Ligos aprašymas

Vėmimas krauju yra rimtas simptomas, rodo, kad organizme vyksta nenormalūs procesai. Jis gali būti tiek ūmus, tiek lėtinis, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Vėmimas krauju gali parodyti, kad kraujas, esantis virškinimo trakte, yra oksiduotas, todėl jis gali turėti tamsiai raudoną arba kavos tirščių spalvą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti gyvybei pavojinga, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos, norint nustatyti priežastis ir užtikrinti tinkamą gydymą.

Ligos priežastis

Pagrindinės vėmimo krauju priežastys gali apimti skrandžio opas, stemplės varikozines venas, dvylikapirštės žarnos opas, skrandžio vėžį, ar uždegimines ligas, tokias kaip gastritas. Kitos priežastys gali būti mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, traumos, arba kraujavimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija. Vėmimo krauju mechanizmai gali apimti kraujagyslių plyšimus, vietinius uždegimus ar net navikų augimą, kuris gali sukelti kraujavimą.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, kurie gali prisidėti prie vėmimo krauju, apima:
  • Alkoholio vartojimas – gali sukelti kepenų pažeidimus ir stemplės varikozinių venų išsivystymą.
  • Rūkymas – gali padidinti skrandžio opų riziką.
  • Vaistų vartojimas, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) – gali sukelti skrandžio gleivinės pažeidimus.
  • Genetiniai veiksniai – kai kurios ligos, tokios kaip hemofilija, gali padidinti kraujavimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai, susiję su vėmimu krauju, gali būti:
  • Vėmimas su krauju arba kavos tirščių spalvos vėmimas.
  • Pilvo skausmas ar diskomfortas.
  • Silpnumas, nuovargis, arba galvos svaigimas, rodančios galimą anemiją.
  • Širdies plakimo pagreitėjimas ar dusulys, ypač esant dideliam kraujo netekimui.

Diagnostika

Vėmimo krauju diagnostikai naudojami keli tyrimai ir procedūros. Pirmiausia atliekama anamnezė ir fizinis tyrimas, siekiant nustatyti simptomus ir galimas priežastis. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, kurie padeda įvertinti hemoglobino lygį ir kraujo krešėjimą. Endoskopija yra svarbus diagnostinis metodas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti virškinimo traktą ir nustatyti kraujavimo šaltinį. Taip pat gali būti atliekami ultragarsiniai tyrimai ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti organus ir nustatyti galimus navikus ar pažeidimus.

Gydymas

Vėmimo krauju gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Akutiniu atveju gali prireikti hospitalizacijos, intraveninio skysčių tiekimo ir kraujo perpylimo, jei yra didelis kraujo netekimas. Medikamentinis gydymas gali apimti protonų siurblio inhibitorius, siekiant sumažinti skrandžio rūgštingumą, arba vaistus, kurie padeda sustabdyti kraujavimą. Jei priežastis yra navikas ar opa, gali prireikti chirurginės intervencijos. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip alkoholio ir tabako vartojimo nutraukimas, gali padėti sumažinti simptomų pasikartojimo riziką. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endoskopinis gydymas, kuris gali padėti sustabdyti kraujavimą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas