Įgyta krešėjimo veiksnio stoka

Anatomija

Įgyta krešėjimo veiksnio stoka yra liga, susijusi su kraujo krešėjimo sistema, kuri yra kritinė žmogaus organizmo dalis. Kraujo krešėjimo procesas, arba hemostazė, užtikrina, kad kraujas nesikauptų ir nesukeltų komplikacijų. Pagrindiniai organai, susiję su šiuo procesu, yra kepenys, kurios gamina daugumą krešėjimo faktorių, ir kraujagyslės, per kurias teka kraujas. Kai kurie krešėjimo faktoriai, tokie kaip VIII ir IX, yra ypač svarbūs, ir jų trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip hemofilija. Įgyta krešėjimo veiksnio stoka gali paveikti tiek kraujagyslių sistemą, tiek kepenis, todėl svarbu suprasti šių organų funkcijas ir jų sąveiką su ligos eiga.

Ligos aprašymas

Įgyta krešėjimo veiksnio stoka yra būklė, kai organizmas praranda gebėjimą gaminti tam tikrus krešėjimo faktorius, dažniausiai dėl autoimuninių procesų arba kitų ligų. Ši liga gali sukelti padidėjusį kraujavimo pavojų, net ir esant nedideliam sužalojimui. Tai gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant sunkias kraujavimo komplikacijas, kurios gali būti gyvybei pavojingos. Liga yra svarbi ne tik dėl jos simptomų, bet ir dėl poveikio pacientų gyvenimo kokybei, nes ji reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros ir stebėjimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės įgytos krešėjimo veiksnio stokos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra autoimuniniai procesai, kai organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo krešėjimo faktorius. Be to, ligos priežastimi gali tapti kepenų funkcijos sutrikimai, tokie kaip cirozė, arba kitos ligos, pavyzdžiui, vėžys, kurios gali paveikti krešėjimo faktorių gamybą. Taip pat yra ir kitų rizikos veiksnių, tokių kaip vaistų poveikis, pavyzdžiui, antikoaguliantų vartojimas, kurie gali sumažinti krešėjimo faktorių lygį organizme.

Rizikos faktoriai

• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, kurios gali sukelti antikūnų gamybą prieš krešėjimo faktorius.
• Kepenų ligos – pavyzdžiui, cirozė, kuri gali sumažinti krešėjimo faktorių gamybą.
• Vaistų vartojimas – antikoaguliantai, kurie gali paveikti kraujo krešėjimo gebėjimus.
• Genetiniai veiksniai – paveldimos ligos, kurios gali paveikti kraujo krešėjimo sistemą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti kraujavimas iš nosies, lengvas mėlynių atsiradimas, ilgalaikis kraujavimas po sužalojimo, taip pat kraujo atsiradimas šlapime ar išmatose. Sunkiais atvejais gali pasireikšti vidiniai kraujavimai, kurie gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip šokas.

Diagnostika

Įgytos krešėjimo veiksnio stokos diagnozė dažniausiai apima kraujo tyrimus, tokius kaip koagulograma, kuri leidžia įvertinti krešėjimo faktorių lygį. Taip pat gali būti atliekami specifiniai antikūnų testai, siekiant nustatyti, ar organizmas gamina antikūnus prieš tam tikrus krešėjimo faktorius. Papildomi tyrimai, tokie kaip kepenų funkcijos testai, gali būti naudojami vertinant galimas priežastis.

Gydymas

Įgytos krešėjimo veiksnio stokos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai apima kraujo krešėjimo faktorių koncentratų infuzijas, kurios gali padėti atstatyti normalią hemostazę. Be to, gali būti skiriami vaistai, slopinantys autoimuninius procesus. Nemedicininiai gydymo būdai gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją, kuri gali tapti perspektyvia gydymo alternatyva ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas