Širdies aritmija, nepatikslinta

Anatomija

Širdies aritmija, nepatikslinta, yra susijusi su žmogaus širdies anatomija, ypač su širdies raumens, elektrinės sistemos ir kraujagyslių struktūromis. Širdis, kaip pagrindinis organas, atsakingas už kraujo cirkuliaciją, turi keturis skyrius: dvi prieširdžius ir dvi skilvelius. Aritmija atsiranda, kai širdies elektriniai signalai, kurie kontroliuoja širdies susitraukimus, yra sutrikdyti. Tai gali paveikti širdies ritmą, dažnį ir efektyvumą, o tai gali turėti įtakos viso organizmo aprūpinimui deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Ligos aprašymas

Širdies aritmija, nepatikslinta, yra būklė, kai širdies ritmas yra nenormalus, tačiau jos specifinė priežastis nėra aiški. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant tachikardiją (per greitas širdies plakimas), bradikardiją (per lėtas širdies plakimas) ar nereguliarų ritmą. Aritmijos svarba kyla iš to, kad jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies nepakankamumas, ypač kai jos lieka neaptiktos ir negydomos.

Ligos priežastis

Pagrindinės širdies aritmijos, nepatikslintos, priežastys gali būti įvairios. Jos gali apimti širdies struktūrinius pažeidimus, tokias kaip širdies vožtuvų ligos, koronarinė širdies liga, arba elektrolitų disbalansą organizme, pavyzdžiui, kalio ar magnio trūkumą. Taip pat gali būti veiksnių, tokių kaip stresas, alkoholis, rūkymas ir tam tikri vaistai, kurie gali sukelti aritmiją. Visi šie mechanizmai gali sutrikdyti normalią elektrinę veiklą širdyje.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria aritmijas dėl natūralių širdies raumens pokyčių.
• Širdies ligos – ankstesnės širdies ligos, tokios kaip infarktas ar širdies nepakankamumas, didina aritmijų riziką.
• Diabetas – šis sutrikimas gali paveikti širdies sveikatą ir sukelti aritmijas.
• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris gali apkrauti širdį ir sukelti elektrolitų disbalansą.
• Fizinė neveikla – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie širdies sveikatos pablogėjimo.

Simptomai

• Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai apima širdies plakimo pojūtį, kuris gali būti jaučiamas kaip „širdies praleidimas” arba „skubėjimas”. Sunkesni simptomai gali apimti dusulį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą. Kai kuriais atvejais aritmija gali būti besimptomė, tačiau vis tiek kelti pavojų sveikatai.

Diagnostika

Svarbiausi diagnostikos metodai apima elektrokardiogramą (EKG), kuri leidžia stebėti širdies elektrinę veiklą ir nustatyti aritmijos pobūdį. Be to, gali būti atliekami Holterio monitoringo tyrimai, kurie stebi širdies ritmą per ilgesnį laiką, taip pat kraujo tyrimai, siekiant įvertinti elektrolitų lygį bei kitus galimus sutrikimus. Šie tyrimai padeda gydytojams nustatyti aritmijos priežastis ir pasirinkti tinkamą gydymo metodą.

Gydymas

Širdies aritmijos, nepatikslintos, gydymo galimybės gali būti įvairios. Medicininiai sprendimai apima vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, antiaritminiai vaistai arba kraujo skiedikliai, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą arba užkirsti kelią komplikacijoms. Be to, kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos procedūros, tokios kaip kateterinė abliacija, kuri gali padėti pašalinti aritmijos šaltinį. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinė veikla, streso valdymas ir žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholis, atsisakymas. Naujausios terapijos galimybės apima pažangias technologijas, tokias kaip implantaciniai širdies defibriliatoriai ir nauji vaistai, kurie gali padėti geriau valdyti aritmijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas