Šlapimo skyrimasis į audinius (ekstravazacija)

Anatomija

Šlapimo skyrimasis į audinius, dar vadinamas ekstravazacija, yra procesas, kai šlapimas, kuris turėtų būti išskiriamas per šlapimo takus, patenka į aplinkinius audinius. Ši liga yra susijusi su šlapimo sistema, kurioje pagrindiniai organai yra inkstai, šlapimtakyjai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Ekstravazacija gali paveikti bet kurią šių struktūrų dalį, tačiau dažniausiai ji įvyksta dėl traumų, obstrukcijų ar kitų patologinių būklių, sukeliančių šlapimo nutekėjimą į audinius. Tai gali sukelti audinių pažeidimus, uždegimą ir skausmą, todėl svarbu suprasti, kaip šie organai sąveikauja tarpusavyje, kad būtų užtikrintas normalus šlapimo išskyrimas.

Ligos aprašymas

Šlapimo skyrimasis į audinius (ekstravazacija) yra patologinė būklė, kai šlapimas iš šlapimo sistemos patenka į aplinkinius audinius. Tokia situacija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, traumos, chirurginių procedūrų, obstrukcijų ar infekcijų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip audinių nekrozė, infekcijos ir sisteminės reakcijos. Ekstravazacija reikalauja greitos diagnozės ir gydymo, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių organizmui.

Ligos priežastis

Pagrindinės šlapimo skyrimosi į audinius priežastys apima:

• Traumos: Tiesioginiai sužeidimai, pavyzdžiui, avarijos ar kritimai, gali pažeisti šlapimo takus ir sukelti šlapimo nutekėjimą.
• Obstrukcijos: Akmenys ar navikai, kurie blokuoja šlapimo takus, gali sukelti slėgio padidėjimą ir šlapimo nutekėjimą į audinius.
• Chirurginės procedūros: Operacijos, susijusios su šlapimo sistema, gali sukelti šlapimo ekstravazaciją, jei yra pažeidžiamos šlapimo takų struktūros.
• Infekcijos: Urogenitalinės infekcijos gali sukelti uždegimą ir padidinti audinių pralaidumą, leidžiantį šlapimo nutekėjimą.

Rizikos faktoriai

• Traumos: Asmenys, kurie patyrė traumas ar avarijas, yra didesnėje rizikoje dėl ekstravazacijos.
• Urologinės ligos: Asmenys, turintys akmenų ar navikų šlapimo takuose, yra labiau linkę į šią būklę.
• Chirurginės intervencijos: Pacientai, kuriems buvo atliktos operacijos šlapimo sistemoje, gali patirti šlapimo nutekėjimą.
• Infekcijos: Asmenys, turintys dažnai pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, gali patirti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą, patinimą ir paraudimą tose vietose, kur šlapimas nutekėjo į audinius. Taip pat gali pasireikšti šlapimo pūslės disfunkcija, tokia kaip skausmingas šlapinimasis arba dažnas noras šlapintis. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Šlapimo skyrimosi į audinius diagnozė apima klinikinį įvertinimą, anamnezės surinkimą ir įvairius tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad nustatytų skausmingas ir patinusias vietas. Be to, gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti šlapimo takų būklę ir nustatyti galimas obstrukcijas ar pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ekstravazacijos priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais gali būti pakankamas konservatyvus gydymas, įskaitant skausmo malšinimą ir stebėjimą. Tačiau sunkiu atveju gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atstatyta šlapimo takų vientisumas. Taip pat gali būti taikoma antibiotikų terapija, jei yra infekcijos požymių. Naujausi gydymo metodai gali apimti minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endoskopinės operacijos, kurios leidžia efektyviau spręsti šią problemą su mažesniu komplikacijų rizikos lygiu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas