Ūminis hepatitas B be delta veiksnio ir be hepatinės komos

Anatomija

Ūminis hepatitas B be delta veiksnio ir be hepatinės komos tiesiogiai poveikį daro kepenims, kurios yra pagrindinis organas, atsakingas už medžiagų apykaitą, detoksikaciją ir vitaminų kaupimą. Kepenys taip pat gamina tulžį, reikalingą virškinimui. Liga gali sukelti kepenų uždegimą, kuris gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, pavyzdžiui, kraujotakai, nes kepenys yra svarbus kraujo filtravimo organas. Ūminis hepatitas gali sukelti kepenų ląstelių pažeidimus, dėl ko gali pasikeisti kepenų struktūra ir funkcija. Tai gali sukelti tolesnius sutrikimus, tokius kaip cirozė ar kepenų nepakankamumas, jei ligos eiga yra sunki.

Ligos aprašymas

Ūminis hepatitas B be delta veiksnio yra virusinė liga, kuri sukelia kepenų uždegimą. Ji yra sukeliama hepatito B viruso (HBV), kuris gali būti perduodamas per užkrėstą kraują, seksualiniu kontaktu arba gimdymo metu. Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Ūminis hepatitas B yra svarbus sveikatos problema, nes jis gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, įskaitant lėtinį hepatitą, kepenų cirozę ir kepenų vėžį. Be to, infekcija gali būti asimptominė, todėl daugelis žmonių gali nežinoti, kad yra užkrėsti ir gali perduoti virusą kitiems.

Ligos priežastis

Pagrindinė ūminio hepatito B priežastis yra hepatito B virusas. Virusas patenka į organizmą per užkrėstą kraują, kūno skysčius ar seksualinį kontaktą. Hepatito B virusas gali būti perduodamas ir iš motinos kūdikiui gimdymo metu. Rizikos veiksniai apima neapsaugotus lytinius santykius, intraveninį narkotikų vartojimą, taip pat kontaktą su užkrėstais asmenimis. Virusas gali daugintis kepenų ląstelėse, sukeldamas uždegimą ir pažeidimus.

Rizikos faktoriai

• Intraveninis narkotikų vartojimas – narkotikų vartotojai, dalijantis adatomis, turi didelę riziką užsikrėsti hepatito B virusu.
• Neapsaugoti lytiniai santykiai – asmenys, turintys daug seksualinių partnerių, yra labiau linkę užsikrėsti.
• Kontaktas su užkrėstais asmenimis – šeimos nariai ar asmenys, gyvenantys kartu su užkrėstu asmeniu, taip pat rizikuoja užsikrėsti.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės, turintys silpną imunitetą, yra labiau pažeidžiami infekcijoms.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs: nuo lengvo nuovargio, apetito praradimo, pykinimo ir vėmimo iki stipresnių požymių, tokių kaip gelta (odos ir akių pageltimas), tamsus šlapimas, šviesūs išmatos ir pilvo skausmas. Kai kuriais atvejais liga gali būti asimptominė ir nesukelti jokių matomų simptomų.

Diagnostika

Ūminio hepatito B diagnozė paprastai remiasi kraujo tyrimais, kurie nustato hepatito B viruso antigenus ir antikūnus. Pagrindiniai tyrimai apima HBsAg (hepatito B antigeno) ir anti-HBs (antikūnų prieš hepatito B antigeną) nustatymą. Taip pat gali būti atliekami kepenų funkcijos tyrimai, kad būtų įvertinta kepenų būklė ir funkcija. Jei reikia, gali būti atliekami papildomi tyrimai, kad būtų nustatyta, ar yra sunkių komplikacijų.

Gydymas

Ūminio hepatito B gydymas dažnai yra simptominis, nes dauguma pacientų pasveiksta be specialaus gydymo. Svarbu užtikrinti pakankamą poilsį, gerą mitybą ir hidrataciją. Sunkesniais atvejais, kai pasireiškia sunki liga, gali būti taikomas antivirusinis gydymas, pavyzdžiui, tenofoviras ar entekaviras. Taip pat gali būti svarbu stebėti kepenų funkciją ir, jei reikia, taikyti gydymą, siekiant išvengti komplikacijų. Naujų terapijų plėtra, įskaitant imunoterapiją, gali pasiūlyti naujas galimybes ateityje, tačiau šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas simptomų valdymui ir viruso kontrolės užtikrinimui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas