Ūminis ir poūmis infekcinis endokarditas

Anatomija

Ūminis ir poūmis infekcinis endokarditas yra liga, kuri paveikia širdies vidinį sluoksnį, vadinamą endokardu. Ši liga dažniausiai pažeidžia širdies vožtuvus, kurie atlieka svarbų vaidmenį kraujo cirkuliacijoje. Endokarditas gali sukelti vožtuvų funkcijos sutrikimus, o tai gali lemti širdies nepakankamumą. Liga taip pat gali paveikti kraujagysles, sukelti trombų susidarymą ir infekcijų plitimą į kitus organus, tokius kaip inkstai, plaučiai ar smegenys.

Ligos aprašymas

Ūminis ir poūmis infekcinis endokarditas yra bakterinė infekcija, kuri sukelia uždegimą širdies endokarde. Ūminė forma vystosi greitai ir gali būti mirtina, o poūmė forma paprastai progresuoja lėčiau ir gali sukelti lėtinius sveikatos sutrikimus. Ši liga yra svarbi dėl jos galimų komplikacijų, tokių kaip širdies vožtuvų nepakankamumas, embolijos, kurios gali sukelti insultą, ir sisteminės infekcijos, galinčios paveikti įvairius organus.

Ligos priežastis

Pagrindinė ūminio ir poūmio infekcinio endokardito priežastis yra bakterijų, dažniausiai streptokokų ar stafilokokų, patekimas į kraują. Bakterijos gali patekti į kraują per įvairias procedūras, tokias kaip dantų gydymas, chirurginės intervencijos ar net per odos pažeidimus. Be to, bakterijos gali pasiekti kraują iš infekuotų organų, pavyzdžiui, plaučių ar šlapimo takų. Ši liga gali išsivystyti, jei asmuo turi širdies vožtuvų defektų arba kitų širdies ligų, kurios palengvina bakterijų kolonizaciją.

Rizikos faktoriai

• Širdies vožtuvų ligos – asmenys su įgimtais ar įgytais vožtuvų defektais yra labiau linkę susirgti endokarditu.
• Intraveniniai narkotikai – vartojant narkotikus per injekcijas, didėja rizika patekti bakterijoms į kraują.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, pavyzdžiui, sergantys virusinėmis infekcijomis ar vėžiu, yra labiau pažeidžiami.
• Diabetas – šiai ligai būdingas didesnis infekcijų rizikos lygis, įskaitant endokarditą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas, nuovargis, raumenų skausmai ir prakaitavimas. Kai kurie pacientai gali patirti odos bėrimus, kraujavimus iš odos, o sunkiomis formomis gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomai, tokie kaip dusulys ir edema.

Diagnostika

Ūminio ir poūmio infekcinio endokardito diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais. Dažnai atliekama kraujo kultūra, siekiant nustatyti bakterijas. Taip pat naudojami vaizdavimo metodai, tokie kaip echokardiografija, kuri padeda įvertinti širdies struktūrą ir vožtuvų būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ir šlapimo analizė, gali padėti nustatyti infekcijos sunkumą ir plitimą.

Gydymas

Ūminio ir poūmio infekcinio endokardito gydymas paprastai apima antibiotikų terapiją, kuri turi būti pradėta kuo greičiau. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, ypač jei vožtuvai yra labai pažeisti arba jei atsiranda komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti modernių antibiotikų naudojimą ir imunoterapiją, siekiant padidinti organizmo atsparumą infekcijoms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas