Ūminis plaučių nepakankamumas po torakalinės chirurginės intervencijos

Anatomija

Ūminis plaučių nepakankamumas po torakalinės chirurginės intervencijos yra susijęs su plaučių ir kvėpavimo sistemos anatomija. Plaučiai, kaip pagrindiniai kvėpavimo organai, yra atsakingi už deguonies absorbciją ir anglies dioksido pašalinimą iš kraujo. Torakalinės chirurginės intervencijos metu gali būti pažeidžiami ne tik plaučiai, bet ir šalia esantys struktūriniai elementai, tokie kaip bronchai, pleura ir krūtinės ląstos raumenys. Dėl šių pažeidimų gali būti sutrikdyta normali plaučių funkcija, sukelianti ūminį plaučių nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Ūminis plaučių nepakankamumas po torakalinės chirurginės intervencijos apibūdinamas kaip staigus plaučių funkcijos sumažėjimas, kuris gali pasireikšti per kelias valandas ar dienas po operacijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant hipoksiją (deguonies trūkumą organizme), plaučių edemą ir net mirtį. Ūminis plaučių nepakankamumas gali žymiai pabloginti paciento būklę ir pailginti hospitalizacijos laiką, todėl jo prevencija ir gydymas yra esminiai pooperacinės priežiūros aspektai.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminio plaučių nepakankamumo priežastys po torakalinės chirurginės intervencijos apima:

• Operacijos metu atsiradę plaučių sužalojimai arba kraujavimas, kurie gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją.
• Infekcijos, tokios kaip pneumonija, kurios gali išsivystyti po operacijos ir paveikti plaučių funkciją.
• Plaučių edemos vystymasis, galintis būti sukeltas skysčių pertekliaus organizme po chirurginės intervencijos.
• Anestezijos poveikis, kuris gali slopinti kvėpavimo funkciją ir sumažinti deguonies tiekimą organizmui.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni pacientai dažniau susiduria su komplikacijomis po operacijos.
• Priešoperacinės ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar širdies ligos, didina komplikacijų riziką.
• Rūkymas – tai žymiai padidina plaučių funkcijos sutrikimo riziką.
• Ilgas operacijos laikas – sudėtingos ir ilgos operacijos gali padidinti komplikacijų tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti dusulys, kuris gali būti lengvas arba sunkus, priklausomai nuo plaučių nepakankamumo sunkumo.
• Greitas kvėpavimas (tachipnė) ir švokštimas kvėpavimo metu.
• Cianozė, kuri pasireiškia kaip odos ir gleivinės mėlynavimas dėl deguonies trūkumo.
• Krūtinės skausmas, ypač jei yra pleuritas arba kiti sužalojimai.

Diagnostika

Ūminio plaučių nepakankamumo diagnozė remiasi klinikinių simptomų vertinimu, paciento istorija ir įvairiais tyrimais. Dažniausiai naudojami tyrimai apima kraujo tyrimus, siekiant įvertinti deguonies ir anglies dioksido lygius, krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, kurios padeda nustatyti plaučių edemą ar infekcijas, bei kompiuterinę tomografiją, leidžiančią detaliau įvertinti plaučių būklę. Taip pat gali būti atliekama bronchoskopija, norint ištirti kvėpavimo takus.

Gydymas

Ūminio plaučių nepakankamumo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima deguonies terapiją, siekiant padidinti deguonies kiekį kraujyje, ir mechaninę ventiliaciją, jei paciento kvėpavimo funkcija yra labai sutrikusi. Taip pat gali būti naudojami vaistai, tokie kaip diuretikai, skirti sumažinti plaučių edemą, ir antibiotikai, jei yra nustatyta infekcija. Nemedicininiai sprendimai apima paciento pozicijos keitimą, fizioterapiją, siekiant pagerinti kvėpavimo funkciją ir skatinančią skreplių išsiskyrimą. Naujoviškos terapijos galimybės apima ląstelių terapiją ir regeneracinius metodus, kurie gali padėti atkurti normalią plaučių funkciją ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas