Ūminis vaginitas

Anatomija

Ūminis vaginitas yra liga, paveikianti moterų reprodukcinę sistemą, ypač makštį ir vulvą. Ši liga gali turėti įtakos ir aplinkiniams organams, tokiems kaip gimda ir šlapimo pūslė. Makštis, kaip pagrindinė liga serganti sritis, yra raumeninis kanalas, jungiantis išorinę lytinę sistemą su gimda. Ūminio vaginito metu gali pasikeisti makšties mikroflora, o tai gali sukelti uždegiminius procesus, kurie gali plisti į kitus organus, sukeldami papildomų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Ūminis vaginitas yra uždegiminė makšties liga, kuri gali būti sukeliama įvairių veiksnių, tokių kaip infekcijos, alerginės reakcijos ar mechaniniai dirgikliai. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos simptominio poveikio, bet ir dėl galimų pasekmių, tokių kaip nevaisingumas ar lėtinis dubens skausmas. Ūminis vaginitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau jis dažniausiai pasitaiko reprodukcinio amžiaus moterims.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminio vaginito priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Infekcinės priežastys apima bakterijas, grybus (pvz., Candida) ir virusus (pvz., herpes simplex). Neinfekcinės priežastys gali būti alerginės reakcijos į muilus, prezervatyvus ar kitas chemines medžiagas. Be to, hormoniniai pokyčiai, pvz., nėštumo metu ar menopauzės metu, gali paveikti makšties pH lygį ir prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Antibiotikų vartojimas – gali sutrikdyti makšties mikroflorą ir sukelti grybelines infekcijas.
• Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, menstruacijos ar menopauzė gali paveikti makšties pH.
• Nesaugi lytinė praktika – padidina riziką užsikrėsti infekcijomis.
• Alergijos – reakcijos į tam tikras chemines medžiagas, tokius kaip muilai ar intymios higienos priemonės.

Simptomai

• Pagrindiniai ūminio vaginito simptomai gali būti niežėjimas, deginimas makštyje, neįprastas išskyros (dažnai su nemaloniu kvapu), skausmas lytinių santykių metu ir diskomfortas šlapinantis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos priežasties ir individualių organizmo ypatumų.

Diagnostika

Ūminio vaginito diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinio įvertinimo, kai gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir klausia apie simptomus. Papildomi tyrimai gali apimti makšties išskyrų analizę, kuri padeda nustatyti infekcijos pobūdį (bakterinė, grybelinė ar virusinė). Taip pat gali būti atlikti kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Gydymas

Ūminio vaginito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Infekcijų atveju gali būti skiriami antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai. Be to, svarbu laikytis geros higienos praktikos ir vengti dirgiklių. Nemedicininiai sprendimai gali apimti probiotikų vartojimą, siekiant atkurti sveiką makšties mikroflorą. Taip pat rekomenduojama vengti nesaugių lytinių santykių ir naudoti barjerines kontracepcijos priemones, kad būtų sumažinta rizika užsikrėsti infekcijomis. Naujausios terapijos galimybės gali apimti individualizuotus gydymo planus, atsižvelgiant į paciento anamnezę ir simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas