Ūminė mieloblastinė leukemija [angl. AML]

Anatomija

Ūminė mieloblastinė leukemija (AML) yra kraujo vėžys, kuris paveikia kaulų čiulpus, kur vyksta kraujo ląstelių gamyba. Liga susijusi su mieloidinėmis ląstelėmis, kurios yra atsakingos už raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų gamybą. Dėl šios ligos kaulų čiulpuose susidaro nebrandžios mieloblastinės ląstelės, kurios trukdo normaliam kraujo ląstelių susidarymui. Dėl to kenčia visos kraujo sistemos funkcijos, o tai gali paveikti imuninę, kraujotakos ir hemostazės sistemas.

Ligos aprašymas

Ūminė mieloblastinė leukemija yra agresyvi ir potencialiai mirtina liga, kuriai būdingas greitas mieloidinių ląstelių dauginimasis ir brandžių kraujo ląstelių trūkumas. Ši liga dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, tačiau gali pasitaikyti ir vaikams. AML yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, įskaitant anemiją, infekcijas ir kraujavimus, dėl sumažėjusios sveikų kraujo ląstelių gamybos. Ligos eiga gali būti labai įvairi, o gydymas reikalauja intensyvaus medicininio stebėjimo ir intervencijų.

Ligos priežastis

AML priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinoma, kad genetiniai pokyčiai mieloidinėse ląstelėse gali sukelti jų nekontroliuojamą dauginimąsi. Šie pokyčiai gali būti įgyti arba paveldimi. Be to, tam tikri veiksniai, tokie kaip chemoterapija, radiacija ar tam tikros chemikalai (pavyzdžiui, benzenas), gali padidinti ligos riziką. Žmonės, turintys tam tikras genetines ligas, tokias kaip Dauno sindromas, taip pat yra labiau linkę susirgti AML.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų asmenys turi didesnę riziką susirgti.
• Genetiniai sutrikimai – tam tikros genetinės ligos, kaip Dauno sindromas, gali padidinti riziką.
• Cheminiai veiksniai – ilgas kontaktas su cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, benzenu, gali sukelti ligą.
• Ankstesnis gydymas – chemoterapija ar radioterapija kitoms ligoms gali padidinti AML riziką.

Simptomai

• Dažniausi simptomai yra nuovargis, silpnumas, blyškumas, kraujavimas iš nosies, mėlynės, infekcijos, karščiavimas ir svorio kritimas. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo ligos stadijos ir organizmo reakcijos.

Diagnostika

Ūminė mieloblastinė leukemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie gali parodyti anemiją, padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir trombocitų trūkumą. Be to, atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti mieloblastų buvimą. Genetiniai tyrimai gali būti atlikti siekiant nustatyti specifinius chromosomų pokyčius, kurie gali turėti įtakos gydymo strategijai.

Gydymas

AML gydymas dažniausiai apima chemoterapiją, kuri skirta sunaikinti vėžines ląsteles. Gali būti taikoma intensyvi chemoterapija, siekiant pasiekti remisiją. Kai kuriais atvejais gali prireikti kaulų čiulpų transplantacijos, ypač jei liga grįžta po gydymo. Neseniai atsiradusios terapijos, tokios kaip tikslinė terapija ir imunoterapija, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus. Šios naujos priemonės orientuotos į specifinius vėžio aspektus, siekiant sumažinti šalutinį poveikį ir padidinti efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas