Tyliosios širdies ligos – kaip atpažinti pavojų?
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje ir visoje Europoje, tačiau dažnas pacientas nežino, kad serga, iki kol įvyksta infarktas ar insultas. Dauguma rizikos veiksnių – tokie kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio disbalansas ar prediabetas – vystosi nepastebimai. Visuomenės tyrimai rodo, kad apie 50 % pacientų, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, iki tol niekuo nesiskundė. Širdis, kitaip nei kai kurie organai, gali ilgai kompensuoti pažeidimus, kol išsenka jos rezervai.
Naujai įdiegtos išmaniosios diagnostikos sistemos leidžia atpažinti pavojų dar prieš pasireiškiant simptomams. Tai keičia požiūrį į prevenciją – sveikatos tikrinimas tampa ne atsitiktinis, o strateginis žingsnis.
Kokie požymiai verčia sunerimti?
Kai kurie simptomai vis dar vertinami pernelyg lengvai, nors jie gali būti ankstyvi širdies ir kraujagyslių ligų pranašai. Į gydytoją svarbu kreiptis, jei pastebite:
- dažną dusulį, net esant nedideliam fiziniam krūviui
- spaudimo jausmą ar diskomfortą krūtinėje
- pulso nelygumus, širdies plakimo padažnėjimą ar lėtėjimą
- kojų tinimą vakare ar po ilgo sėdėjimo
- nepaaiškinamą nuovargį ar jėgų stoką
- staigius galvos svaigimo epizodus ar trumpalaikį sąmonės aptemimą
Dalis šių simptomų atsiranda palaipsniui, todėl į juos nereikėtų numoti ranka.
Kaip dirba širdies sveikatos specialistai?
Lietuvoje prieinamos aukštos kokybės prevencinės programos, leidžiančios įvertinti individualią riziką. Pavyzdžiui, kardiologai Kaune taiko modernius metodus, tokius kaip paros arterinio kraujospūdžio stebėsena, EKG Holteris ir veloergometrija, kuri leidžia įvertinti širdies atsaką į fizinį krūvį.
Ankstyvas ištyrimas leidžia aptikti aritmijas, išeminę širdies ligą, širdies raumens silpnėjimą, širdies vožtuvų sutrikimus. Diagnostika derinama su ilgalaikiu sekimu, gydymo plano korekcijomis, mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijomis.
Kokie faktai padeda vertinti riziką tiksliau?
Vis dar mažai kas žino, kad pirmasis širdies infarktas neretai ištinka jaunesnius nei 50 metų vyrus, o moterims dažnai pasireiškia ne klasikiniais simptomais. Be to, kraujospūdis, matuojamas gydytojo kabinete, dažnai būna netikslus dėl „baltos chalatų hipertenzijos“. Todėl AKS stebėsena 24 valandas padeda nustatyti realų kraujospūdžio ritmą.
Širdies ligos šiandien nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema. Rizika prasideda anksti – nuo sėdimo gyvenimo būdo, netinkamos mitybos, genetinių veiksnių. Tik nuoseklus dėmesys, reguliarūs patikrinimai ir bendradarbiavimas su gydytoju leidžia išvengti netikėtumų. Kai žinai tikslią riziką – gali keisti eigą.Tyliosios širdies ligos – kaip atpažinti pavojų?
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje ir visoje Europoje, tačiau dažnas pacientas nežino, kad serga, iki kol įvyksta infarktas ar insultas. Dauguma rizikos veiksnių – tokie kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio disbalansas ar prediabetas – vystosi nepastebimai. Visuomenės tyrimai rodo, kad apie 50 % pacientų, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, iki tol niekuo nesiskundė. Širdis, kitaip nei kai kurie organai, gali ilgai kompensuoti pažeidimus, kol išsenka jos rezervai.
Naujai įdiegtos išmaniosios diagnostikos sistemos leidžia atpažinti pavojų dar prieš pasireiškiant simptomams. Tai keičia požiūrį į prevenciją – sveikatos tikrinimas tampa ne atsitiktinis, o strateginis žingsnis.
Kokie požymiai verčia sunerimti?
Kai kurie simptomai vis dar vertinami pernelyg lengvai, nors jie gali būti ankstyvi širdies ir kraujagyslių ligų pranašai. Į gydytoją svarbu kreiptis, jei pastebite:
- dažną dusulį, net esant nedideliam fiziniam krūviui
- spaudimo jausmą ar diskomfortą krūtinėje
- pulso nelygumus, širdies plakimo padažnėjimą ar lėtėjimą
- kojų tinimą vakare ar po ilgo sėdėjimo
- nepaaiškinamą nuovargį ar jėgų stoką
- staigius galvos svaigimo epizodus ar trumpalaikį sąmonės aptemimą
Dalis šių simptomų atsiranda palaipsniui, todėl į juos nereikėtų numoti ranka.
Kaip dirba širdies sveikatos specialistai?
Lietuvoje prieinamos aukštos kokybės prevencinės programos, leidžiančios įvertinti individualią riziką. Pavyzdžiui, kardiologai Kaune taiko modernius metodus, tokius kaip paros arterinio kraujospūdžio stebėsena, EKG Holteris ir veloergometrija, kuri leidžia įvertinti širdies atsaką į fizinį krūvį.
Ankstyvas ištyrimas leidžia aptikti aritmijas, išeminę širdies ligą, širdies raumens silpnėjimą, širdies vožtuvų sutrikimus. Diagnostika derinama su ilgalaikiu sekimu, gydymo plano korekcijomis, mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijomis.
Kokie faktai padeda vertinti riziką tiksliau?
Vis dar mažai kas žino, kad pirmasis širdies infarktas neretai ištinka jaunesnius nei 50 metų vyrus, o moterims dažnai pasireiškia ne klasikiniais simptomais. Be to, kraujospūdis, matuojamas gydytojo kabinete, dažnai būna netikslus dėl „baltos chalatų hipertenzijos“. Todėl AKS stebėsena 24 valandas padeda nustatyti realų kraujospūdžio ritmą.
Širdies ligos šiandien nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema. Rizika prasideda anksti – nuo sėdimo gyvenimo būdo, netinkamos mitybos, genetinių veiksnių. Tik nuoseklus dėmesys, reguliarūs patikrinimai ir bendradarbiavimas su gydytoju leidžia išvengti netikėtumų. Kai žinai tikslią riziką – gali keisti eigą.
