Kam dažniau trūksta vitamino D ir kaip jo gauti tiek, kiek reikia?

Vitaminas D – tai riebaluose tirpi medžiaga, kuri kartais dar vadinama prohormonu, mat organizme turi į steroidinius hormonus panašų poveikį. Tai vitaminas, kuris padeda kaulams ir dantims išlikti sveikiems – dauguma žino tokią svarbią vitamino D funkciją, tačiau tai ne vienintelė jo užduotis organizme. Pasirodo, kad net ir liūdna bei prislėgta nuotaika gali pranešti apie stiprų vitamino D trūkumą mūsų kūne. Kaip suprasti, kad Jums galimai trūksta vitamino D ir kaip veiksmingai padidinti jo atsargas organizme?

Kam dažniau trūksta vitamino D? Kai kurie faktoriai gali šiek tiek nustebinti

Vitamino D trūkumas dažniau nustatomas vyresnio amžiaus asmenims – pasirodo, kad bėgant metams ir organizmui senstant, vitamino D gamyba organizme gerokai sulėtėja. Negana to, garbingo amžiaus asmenys gyvena sėslesnį ir lėtesnį gyvenimą, nebūna atvirose erdvėse ir negauna pakankamai saulės šviesos. Sėslus ir uždaras gyvenimo būdas gali labai reikšmingai sumažinti organizmo galimybes pasigaminti vitamino D, kai jo gamyba dėl senėjimo ir taip reikšmingai mažėja.

Vitamino D dažniau trūksta tamsiaodžiams asmenims. Netikėta, ar ne? Tačiau dėl odoje esančio didesnio pigmentų kiekio vitamino D gamyba organizme yra kur kas lėtesnė, nei būdinga šviesos odos asmenims. Kuo tamsesnė oda, tuo vitamino D gamyba kūne – lėtesnė, tad vitamino D dažniau trūksta tamsesnės odos savininkams.

Vitamino D neretai stokoja nepilnavertę mitybą propaguojantys asmenys, pavyzdžiui, veganai, vegetarai, įvairių dietų besilaikantys žmonės. Kadangi svarbiausiais vitamino D šaltiniais laikoma riebi žuvis ir jos produktai, jūros gėrybės ir pan., jo trūkti gali ir tiems asmenims, kurie visai nevalgo riebios žuvies, negeria žuvų taukų, nesimėgauja krevetėmis.

Įvairūs žarnyno sutrikimai, malabsorbcijos sindromai taip pat gali nulemti vitamino D trūkumą. Kadangi tai riebaluose tirpi medžiaga, ją veiksmingai „panaudoti“ gali tik tie asmenys, kurių žarnynas „dirba“ nepriekaištingai ir gali sėkmingai įsisavinti riebaluose tirpias medžiagas. Dažniau vitamino D trūkumas diagnozuojamas ir kepenų bei inkstų ligomis sergantiems asmenims.

Dažniau vitamino D stokoja ir maži vaikai, ypač jei jiems papildomai neduodama vitamino D. Vitamino D daugiau reikia ir žindančioms bei nėščioms moterims, ypač aktyviai augantiems paaugliams ir pan.

Šio vitamino dažniau trūksta šiaurėje gyvenantiems ir (arba) visuomet su visą kūną pridengiančiais drabužiais būnantiems asmenims.

Kaip gauti pakankamai vitamino D? Kiek reikia pabūti saulėje ir kokius maisto produktus vartoti?

Kadangi net apie devyniasdešimt procentų reikalingo vitamino D normos gaunama būnant saulėje, tai saulės šviesa – pagrindinis šio riebaluose tirpaus vitamino šaltinis. Todėl norint pakankamai gauti vitamino D, vien teisingos mitybos tikrai nepakaks. Rekomenduojama kuo daugiau būti lauke, leisti odai per dieną bent po dvidešimt minučių pabūti tiesioginėje ultravioletinių spindulių ekspozicijoje, nenaudojant jokių apsauginių kremų, nes jie vitamino D gamybą gali sumažinti net iki aštuonių – dešimties kartų.

Nors mitybos būdu visą reikiamą vitamino D kiekį gauti itin sudėtinga; ji – svarbus ir natūralus būdas gauti taip organizmui reikalingo vitamino D. Rekomenduojama valgyti daugiau riebios žuvies, vartoti žuvų taukus, gerti natūralias apelsinų sultis, vartoti pieno produktus, dažniau į mitybą įtraukti jautienos ir menkių kepenų. Kaip vitamino D šaltiniai taip pat išskiriami kiaušiniai, sūris, įvairūs grūdai, grybai, sojos produktai. Augaliniuose produktuose randama vitamino D2 (ergokalciferolio), gyvūniniuose maisto produktuose – vitamino D3 (cholekalciferolio, kuris organizmo įsisavinamas net kelis kartus lengviau nei ergokalciferolis).

Ką daryti, jei saulėtų dienų – beveik nėra, o su mityba gauti pakankamai vitamino D nepavyksta? Kaip atpažinti galimą vitamino D trūkumą?

Vitamino D trūksta daugumai asmenų, o kai kurie kenčia nuo itin didelio jo trūkumo, jau galinčio sukelti įvairius sveikatai pavojingus simptomus. Sunkiausiais vitamino D nepakankamumo atvejais pradeda minkštėti ir retėti kaulai, juos skauda, jie dažniau lūžta. Tuo tarpu vaikams gali išsivystyti rachitas, skeleto deformacijos bei net sulėtėti normalus augimas.

Jei kamuoja tokie simptomai, kaip:

• Mieguistumas, nemiga ir miego sutrikimai,
• Nuovargis ir jėgų trūkumas,
• Depresija, nerimas, dirglumas ir nuotaikų kaitos,
• Kaulų ir raumenų skausmai,
• Dažnos infekcijos,
• Padidėjęs prakaitavimas,
• Širdies ir kraujotakos sutrikimai,
• Odos problemos, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ir panašūs simptomai,

tuomet visiškai gali būti, kad pacientas kenčia nuo reikšmingo vitamino D trūkumo.

Dažniau jo trūksta ir tam tikroms asmenų grupėms, apie kurias kalbėjome straipsnio pradžioje. Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma (Defevix) gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma (Defevix) Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju – jis nustatys, ar reikalinga vitamino D vartoti papildomai ir koks preparatas galėtų padėti greičiausiai pasiekti norimą klinikinį efektą.