Kai gydytojui reikia detalaus vidaus organų ar audinių vaizdo, vienas dažniausiai pasirenkamų metodų yra kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas per kelias minutes suteikia informacijos, kurios įprastais tyrimais gauti nepavyktų, todėl padeda tiksliau nustatyti ligą arba patikslinti anksčiau kilusius įtarimus. Daugeliui pacientų procedūra kelia klausimų – kaip ji vyksta, ar yra nemaloni ir ką apskritai galima pamatyti tokio tyrimo metu.

Kas yra kompiuterinė tomografija?

Kompiuterinė tomografija atliekama aparatu, vadinamu tomografu. Jo skleidžiami rentgeno spinduliai sukasi aplink kūną ir fiksuoja daugybę vaizdų iš įvairių kampų, o kompiuteris juos sujungia į išsamius pjūvius, prireikus  ir į erdvinį vaizdą. Tokie pjūviai leidžia gydytojui apžiūrėti tiriamą sritį tarsi sluoksnis po sluoksnio ir įžvelgti smulkius pokyčius, kurių kituose tyrimuose galima ir nepastebėti.

Kaip atliekama kompiuterinė tomografija?

Pacientui tyrimo metu tenka tik ramiai gulėti ant slankiojančio stalo, kuris pamažu juda pro žiedo formos aparato angą. Pati skenavimo procedūra dūrių ar skausmo nekelia, o visas tyrimas paprastai trunka vos kelias minutes. Ilgiausiai laiko dažniausiai užima pasiruošimas ir tinkamos padėties parinkimas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paprašyti trumpam sulaikyti kvėpavimą, kad vaizdas būtų kuo aiškesnis.

Dalis tyrimų atliekama su kontrastine medžiaga, kuri padeda ryškiau parodyti tam tikras struktūras; ji suleidžiama į veną arba duodama išgerti, todėl tokiu atveju prireikia trumpo dūrio. Patekus kontrastui į veną, kai kuriems pacientams trumpam kyla šilumos pojūtis – tai įprasta ir greitai praeina.

Ką parodo KT tyrimas?

Kompiuterinės tomografijos pritaikymas platus,  ją galima atlikti beveik bet kuriai kūno sričiai. Vienu tyrimu neretai įvertinama ne viena sritis iš karto, todėl jis ypač naudingas skubiais atvejais. Priklausomai nuo to, ką reikia įvertinti, KT tyrimas gali atskleisti:

• galvos smegenų pokyčius, tokius kaip kraujavimai, insulto požymiai ar navikai;
• plaučių ir krūtinės ląstos būklę – uždegiminius pokyčius ar mazgelius;
• pilvo bei dubens organų ligas, susijusias su kepenimis, kasa, inkstais ar tulžies pūsle;
• stuburo ir kaulų pažeidimus, įskaitant lūžius;
• kraujagyslių būklę ir kraujotakos sutrikimus.

Kada gydytojas skiria KT tyrimą?

Kompiuterinė tomografija dažniausiai pasitelkiama tada, kai reikia greito ir tikslaus atsakymo: įtarus naviką, įvertinant traumą ar tiriant neaiškios kilmės simptomus. Neretai kyla klausimas, kuo šis tyrimas skiriasi nuo magnetinio rezonanso tomografijos (MRT). Esminis skirtumas – KT yra greitesnė ir ypač gerai tinka kaulams bei ūmioms būklėms vertinti, o MRT tiksliau parodo minkštuosius audinius. Kuris metodas tinkamesnis konkrečiu atveju, sprendžia gydytojas.

Diagnostikos ir chirurgijos klinikose „Meliva” (anksčiau „Kardiolitos klinikos”) kompiuterinė tomografija atliekama įvairioms kūno sritims, o tiriama sritis ir kontrastinės medžiagos poreikis nustatomi atsižvelgiant į individualią paciento situaciją.

Kompiuterinė tomografija yra vienas greičiausių ir informatyviausių diagnostikos metodų, leidžiantis per trumpą laiką gauti tikslų vidaus struktūrų vaizdą. Būtent dėl to ji dažnai padeda gydytojui laiku nustatyti ligą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio gydymo.

---