Maniakinis sindromas

Anatomija

Maniakinis sindromas, dar žinomas kaip maniakinė epizodinė būsena, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų funkcijomis. Pagrindinės paveiktos sistemos yra centrinė nervų sistema ir endokrininė sistema. Smegenyse vyksta cheminiai pokyčiai, kurie veikia nuotaiką, emocijas ir elgesį. Dažnai sutrinka neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, pusiausvyra, kas gali sukelti intensyvų energijos antplūdį, sumažėjusią miegą ir padidėjusį aktyvumą. Be to, gali pasireikšti ir kitų organų, tokių kaip širdis, reakcijos, ypač dėl streso ir emocinio išgyvenimo.

Ligos aprašymas

Maniakinis sindromas yra psichinė būklė, kuri pasireiškia kaip epizodinis nuotaikų sutrikimas. Ši liga yra svarbi dėl savo poveikio asmens kasdieniam gyvenimui, socialiniams ryšiams ir gebėjimui dirbti. Maniakinių epizodų metu asmuo gali jaustis nepaprastai energingas, optimistiškas ir netgi gali turėti didelį savivertės jausmą. Tokie epizodai dažnai trunka nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ir gali būti labai intensyvūs. Dėl šios ligos pobūdžio, ji gali sukelti rimtų problemų, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Maniakinio sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Genetinis polinkis gali padidinti riziką, ypač jei šeimoje yra psichinių ligų atvejų. Be to, cheminiai disbalansai smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir norepinefrinas, funkcijos sutrikimas gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas ar trauminiai įvykiai, taip pat gali sukelti maniakinių epizodų pasireiškimą.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – asmenys, turintys šeimos narių su psichinėmis ligomis, turi didesnę riziką susirgti maniakiniu sindromu.
• Stresas – intensyvūs gyvenimo iššūkiai, tokie kaip skyrybos, darbo praradimas ar kiti trauminiai įvykiai, gali sukelti epizodą.
• Apsvaigimas nuo narkotikų ar alkoholio – piktnaudžiavimas šiais preparatais gali sukelti arba pabloginti ligos simptomus.
• Hormoniniai pokyčiai – tam tikri hormoniniai svyravimai, pavyzdžiui, menstruacinio ciklo metu ar nėštumo metu, gali turėti įtakos ligos pasireiškimui.

Simptomai

• Pagrindiniai maniakinio sindromo simptomai apima: padidėjusi energija, sumažėjęs miegas, didelis optimizmas, kalbos pagreitėjimas, nesugebėjimas sustoti kalbėti, didelės savivertės jausmas, impulsyvus elgesys, pavyzdžiui, neapgalvoti finansiniai sprendimai ar rizikingas elgesys. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti haliucinacijos ar kliedesiai.

Diagnostika

Maniakinio sindromo diagnozė remiasi klinikiniu vertinimu, kuris apima psichologinį interviu ir paciento istorijos analizę. Gydytojas gali naudoti diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kad nustatytų ligos buvimą. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar smegenų vaizdo analizės, gali būti atliekami siekiant atmesti kitas galimas ligas ar sutrikimus.

Gydymas

Maniakinio sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip nuotaiką stabilizuojantys preparatai (pavyzdžiui, litis) ir antipsichoziniai vaistai, dažnai skiriami siekiant kontroliuoti simptomus. Psichoterapija, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją, taip pat gali būti naudinga, padedant pacientui atpažinti ir valdyti savo simptomus. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliari fizinė veikla, streso valdymo technikos ir sveika mityba, gali padėti palaikyti gerą psichinę sveikatą. Naujovės gydymo srityje, tokios kaip neurostimuliacijos metodai, taip pat yra tiriamos, siekiant rasti efektyvesnius būdus ligos kontrolei.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas