Piodermija

Anatomija

Piodermija yra odos infekcija, kuri dažniausiai paveikia epidermį ir dermą, tačiau gali išplisti ir į gilesnius odos sluoksnius. Pagrindinės paveiktos anatomijos dalys yra odos struktūros, įskaitant riebalinius liaukus, plaukų folikulus ir kraujagysles. Infekcija sukelia uždegiminius procesus, kurie gali paveikti ir limfinius mazgus, ypač jei infekcija plinta. Dėl šios ligos gali būti pažeista odos barjerinė funkcija, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas kitoms infekcijoms.

Ligos aprašymas

Piodermija yra bakterinė odos infekcija, dažniausiai sukeliama Staphylococcus aureus arba Streptococcus pyogenes. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant pustulinius, pūslelius ar opas. Piodermija yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus laiku gydoma, įskaitant sepsį ar odos randus. Be to, ši liga gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei, sukeldama diskomfortą ir psichologinį stresą.

Ligos priežastis

Pagrindinės piodermijos priežastys yra bakterinės infekcijos, dažniausiai susijusios su odos sužalojimais, tokiomis kaip įbrėžimai, nudegimai ar operacijos. Kitos priežastys gali būti susijusios su odos ligomis, tokiomis kaip egzema ar psoriazė, kurios gali pažeisti odos barjerą. Be to, imuninės sistemos silpnumas, pavyzdžiui, sergant diabetu ar ŽIV, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Stiprūs streso veiksniai ir netinkama higiena gali padidinti riziką užsikrėsti.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Odos sužalojimai – bet koks odos pažeidimas gali būti vartai bakterijoms.
• Prasta higiena – nepakankama asmens higiena gali padidinti infekcijos riziką.
• Chroninės odos ligos – tokios kaip egzema arba psoriazė, gali paveikti odos barjerą.
• Stresas – gali susilpninti organizmo atsparumą infekcijoms.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti paraudimą, patinimą ir skausmą paveiktoje odos srityje. Taip pat gali atsirasti pūlingų pūslelių, kurios gali sprogti ir sukelti žaizdas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas ir bendras silpnumas, ypač jei infekcija plinta.

Diagnostika

Piodermijos diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir fiziniu apžiūra. Gydytojas gali atlikti odos kultūrą, kad nustatytų bakterijų rūšį, sukėlusią infekciją. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ir nustatyti galimas komplikacijas.

Gydymas

Piodermijos gydymas paprastai apima antibakterinių vaistų, tokių kaip antibiotikai, vartojimą. Gydytojas gali skirti tiek vietinius, tiek sisteminius antibiotikus, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Be to, svarbu laikytis tinkamos odos higienos ir, jei reikia, atlikti žaizdų priežiūrą. Nors tradiciniai gydymo metodai yra veiksmingi, naujos terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti svarstomos sunkesniais atvejais, ypač jei infekcija yra atspari standartiniams gydymo būdams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas