Orchitas ir epididimitas

Anatomija

Orchitas ir epididimitas yra ligos, susijusios su vyriškos reprodukcinės sistemos anatomija. Orchitas apibūdina sėklidžių uždegimą, o epididimitas – epididimio, kuris yra sėklidžių priedėlis, uždegimą. Sėklidės yra poriniai organai, esantys kapšelyje, ir jų pagrindinė funkcija yra spermatozoidų gamyba bei hormonų, tokių kaip testosteronas, sekrecija. Epididimis, esantis už sėklidžių, atlieka svarbų vaidmenį spermatozoidų brandinime ir saugojime. Šios ligos gali paveikti šiuos organus, sukeldamos skausmą, patinimą ir diskomfortą, o sunkiais atvejais gali sukelti nevaisingumą.

Ligos aprašymas

Orchitas ir epididimitas dažnai pasitaiko kartu, tačiau gali pasireikšti ir atskirai. Šios ligos gali būti ūminės arba lėtinės, priklausomai nuo uždegimo trukmės ir intensyvumo. Ūminis orchitas ir epididimitas dažniausiai pasireiškia staiga, sukeldami ryškius simptomus, tokius kaip skausmas ir patinimas, tuo tarpu lėtinė forma gali sukelti nuolatinį diskomfortą, tačiau simptomai gali būti mažiau intensyvūs. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant nevaisingumą, jei nebus tinkamai gydomos.

Ligos priežastis

Orchito ir epididimito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai jie yra sukeliami bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų. Chlamidijos ir gonorėja yra dažniausios bakterinės infekcijos, sukeliančios epididimitą. Be to, mumpsas, gripas ir kiti virusai taip pat gali sukelti orchitą. Kitos priežastys gali apimti traumą, autoimunines reakcijas ir įvairias ligas, tokias kaip tuberkuliozė. Taip pat svarbu paminėti, kad netinkama higiena ir seksualinė praktika gali padidinti infekcijos riziką.

Rizikos faktoriai

• Jauni suaugusieji: vyrai nuo 19 iki 35 metų yra labiau linkę į epididimitą dėl aktyvaus seksualinio gyvenimo.
• Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos: asmenys, turintys lytiniu keliu plintančių infekcijų, turi didesnę riziką susirgti epididimitu.
• Netinkama higiena: prasta asmeninė higiena gali padidinti infekcijų riziką.
• Imuniteto sutrikimai: asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, rizika susirgti yra didesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą ir patinimą sėklidėse ar epididimyje, karščiavimą, paraudimą ar šilumą paveiktoje srityje, skausmą šlapinantis ir išskyros iš šlaplės. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, kuris gali trukdyti kasdieninei veiklai.

Diagnostika

Orchito ir epididimito diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimus, kad nustatytų bakterijų ar kitų patogenų buvimą. Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant įvertinti sėklidžių ir epididimio būklę bei pašalinti kitas galimas problemas, tokias kaip cistos ar navikai.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Bakterinės infekcijos atveju dažniausiai skiriami antibiotikai. Jei liga sukelta viruso, gydymas gali būti simptominis, įskaitant skausmą malšinančius vaistus ir šaltus kompresus. Be to, rekomenduojama ilsėtis ir vengti fizinio krūvio. Lėtinio epididimito atveju gali prireikti ilgesnio gydymo ir stebėjimo. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir kitas novatoriškas gydymo strategijas, tačiau jos dar yra tyrimų stadijoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas