Smegenų infarktas

Anatomija

Smegenų infarktas yra neurologinė liga, susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais. Ši liga paveikia smegenų audinį, kuris gauna mažai arba visai negauna kraujo. Tai gali sukelti ląstelių žūtį ir smegenų funkcijų praradimą. Smegenys, kaip centrinė nervų sistema, yra sudarytos iš neuronų, kurie atsakingi už signalų perdavimą ir apdorojimą. Smegenų infarkto atveju, pažeidžiamos tos smegenų sritys, kurios negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl gali sutrikti judėjimas, kalba ir kitos funkcijos.

Ligos aprašymas

Smegenų infarktas, dar vadinamas smegenų insultu, atsiranda, kai smegenų kraujagyslės užsikemša arba plyšta, sukeldamos smegenų audinio pažeidimus. Ši liga yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje ir dažnai sukelia ilgalaikius negalios atvejus. Smegenų infarktas gali būti išeminio tipo, kai kraujagyslė užsikemša, arba hemoraginio tipo, kai kraujagyslė plyšta. Svarbu atpažinti simptomus ir nedelsiant kreiptis į medicinos pagalbą, kad būtų sumažinta žala smegenims.

Ligos priežastis

Pagrindinės smegenų infarkto priežastys yra kraujagyslių sutrikimai, tokie kaip aterosklerozė, kurioje kraujagyslės sienelėse kaupiasi riebalai ir cholesteroliai. Taip pat kraujo krešuliai, susidarantys širdyje arba kituose kraujagyslių tinkluose, gali keliauti į smegenis ir sukelti užsikimšimą. Kitos priežastys gali apimti hipertenziją, cukrinį diabetą, širdies ligas ir kraujo krešėjimo sutrikimus. Visi šie veiksniai gali prisidėti prie smegenų infarkto atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės turi didesnę riziką sirgti smegenų infarktu.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos medžiagos daro neigiamą poveikį kraujagyslėms.
• Nutukimas – per didelis kūno svoris didina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
• Fizinis neaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Simptomai

• Staigus silpnumas arba paralyžius vienoje kūno pusėje.
• Kalbos sutrikimai, tokie kaip nesugebėjimas kalbėti arba suprasti kalbą.
• Regos sutrikimai, įskaitant dvigubą regėjimą arba regėjimo praradimą vienoje akyje.
• Galvos skausmas, kuris gali būti stiprus ir staiga pasireikšti.
• Koordinacijos praradimas, sunkumai vaikštant ar laikant pusiausvyrą.

Diagnostika

Smegenų infarkto diagnozė dažnai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina paciento simptomus ir anamnezę. Papildomi tyrimai apima kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad būtų nustatyta, ar smegenyse yra pažeidimų. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, taip pat įvertinti kraujo krešėjimo gebėjimus.

Gydymas

Smegenų infarkto gydymas priklauso nuo jo tipo ir sunkumo. Išeminiam infarktui dažnai skiriami tromboliziniai vaistai, kurie padeda ištirpinti kraujo krešulius. Hemoraginio infarkto atveju gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų sustabdytas kraujavimas. Be vaistų, reabilitacija, įskaitant fizioterapiją, logopediją ir psichologinę paramą, yra labai svarbi atsigavimo procese. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip endovaskulinė terapija, taip pat gali būti taikomos siekiant pagerinti pacientų prognozes ir sumažinti ilgalaikius padarinius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas