Smegenų dangalų piktybiniai navikai
Anatomija
Smegenų dangalų piktybiniai navikai, dar vadinami meningiomomis, dažniausiai vystosi iš smegenų dangalų, kurie apgaubia smegenis ir nugaros smegenis. Šie dangalai sudaryti iš trijų sluoksnių: dura mater (kietasis dangalas), arachnoidea (voratinklinis dangalas) ir pia mater (minkštasis dangalas). Piktybiniai navikai gali paveikti bet kurį iš šių sluoksnių, tačiau dažniausiai jie atsiranda dura mater. Šių navikų augimas gali sukelti spaudimą aplinkiniams smegenų audiniams, kas gali turėti rimtų pasekmių centrinės nervų sistemos funkcijoms.
Ligos aprašymas
Smegenų dangalų piktybiniai navikai yra reta, tačiau potencialiai pavojinga liga, kuri gali sukelti įvairių neurologinių sutrikimų. Šie navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, tačiau net gerybiniai navikai gali sukelti rimtų komplikacijų, priklausomai nuo jų lokalizacijos ir dydžio. Piktybiniai navikai dažnai auga greičiau ir gali metastazuoti, todėl jų gydymas gali būti sudėtingesnis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos navikus, nes jie gali turėti didelės įtakos paciento gyvenimo kokybei ir bendrai sveikatai.
Ligos priežastis
Pagrindinės smegenų dangalų piktybinių navikų priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai, radiacija ir tam tikros ligos gali turėti įtakos jų atsiradimui. Pavyzdžiui, asmenys, sergantys neurofibromatoze, turi didesnę riziką susirgti meningiomomis. Be to, ilgas ir intensyvus radiacijos poveikis galvos srityje, pavyzdžiui, gydant kitas ligas, gali padidinti riziką susirgti šiais navikais.
Rizikos faktoriai
- Genetiniai veiksniai – tam tikros paveldimos ligos, pavyzdžiui, neurofibromatozė, didina ligos riziką.
- Radiacija – ilgalaikis radiacijos poveikis galvos srityje gali padidinti piktybinių navikų atsiradimo tikimybę.
- Amžius – vyresni nei 60 metų žmonės dažniau serga šiais navikais.
- Lyčių skirtumai – moterys dažniau serga smegenų dangalų piktybiniais navikais nei vyrai.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos skausmus, kurie gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys, neurologinius sutrikimus, tokius kaip silpnumas, koordinacijos praradimas ir jutimo sutrikimai. Be to, gali pasireikšti regėjimo sutrikimai, tokie kaip dvigubas matymas arba regos lauko praradimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti epilepsijos priepuoliai, kurie anksčiau nebuvo patirti.
Diagnostika
Diagnozuojant smegenų dangalų piktybinius navikus, naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas neurologinis tyrimas, siekiant įvertinti paciento neurologinę būklę. Tolesniam tyrimui dažniausiai naudojamos vaizdavimo technikos, tokios kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurios leidžia nustatyti naviko buvimo vietą, dydį ir poveikį aplinkiniams audiniams. Kartais gali prireikti ir biopsijos, kad būtų patvirtinta naviko pobūdis.
Gydymas
Smegenų dangalų piktybinių navikų gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir lokalizacijos. Dažniausiai taikomi chirurginiai metodai, siekiant pašalinti naviką, jei tai įmanoma. Po operacijos gali būti skiriama radioterapija, kad būtų sumažinta naviko atsinaujinimo rizika. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma, ypač jei navikas yra agresyvus. Naujausi tyrimai rodo, kad imunoterapija ir tikslinė terapija gali būti perspektyvūs gydymo būdai, kurie ateityje gali suteikti papildomų galimybių pacientams.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas