Aristolochinės rūgšties nefropatija

Anatomija

Aristolochinės rūgšties nefropatija yra liga, paveikianti inkstus, kurie yra pagrindiniai šalinimo organai žmogaus organizme. Inkstai atlieka svarbią funkciją, filtruodami kraują ir šalindami toksinus bei nereikalingas medžiagas. Ši liga sukelia inkstų pažeidimus, dėl kurių gali sutrikti jų funkcija. Poveikis gali būti tiek glomerulams, tiek tubulams, o tai lemia įvairius nefrologinius sutrikimus, tokius kaip proteinurija, hematurija ir galų gale inkstų nepakankamumas.

Ligos aprašymas

Aristolochinės rūgšties nefropatija yra liga, sukeliama ilgalaikio aristolochinės rūgšties, natūraliai randamos tam tikruose augaluose, poveikio. Ši rūgštis yra nefrotoksiška ir gali sukelti lėtinius inkstų pažeidimus. Liga dažnai vystosi asmenims, kurie ilgą laiką vartojo augalų preparatus, turinčius šią medžiagą, arba tiems, kurie buvo veikiami aristolochinės rūgšties per kitus šaltinius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius inkstų sutrikimus ir netgi inkstų nepakankamumą, reikalaujantį dializės ar transplantacijos.

Ligos priežastis

Pagrindinė aristolochinės rūgšties nefropatijos priežastis yra ilgalaikis aristolochinės rūgšties poveikis. Ši medžiaga gali sukelti DNR pažeidimus inkstų ląstelėse, sukeldama uždegiminius procesus ir fibrozę. Be to, aristolochinė rūgštis gali sutrikdyti inkstų tubulų funkciją, sukeldama tolesnį inkstų audinio pažeidimą. Rizikos veiksniai apima ilgalaikį augalų, turinčių aristolochinės rūgšties, vartojimą, genetinį polinkį ir tam tikrų vaistų vartojimą, kurie gali padidinti nefrotoksinį poveikį.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis aristolochinės rūgšties vartojimas – dažniausiai pasitaikantis rizikos veiksnys, susijęs su augalų preparatais.
• Genetiniai veiksniai – tam tikri genetiniai polinkiai gali didinti ligos riziką.
• Vaistų vartojimas – kai kurie vaistai gali sustiprinti nefrotoksinį poveikį, ypač vartojant kartu su aristolochinėmis rūgštimis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti: nuovargis, patinimas, kraujas šlapime (hematurija), baltymai šlapime (proteinurija), padidėjęs kraujo spaudimas ir sumažėjęs šlapimo kiekis. Ligos eiga gali būti besimptomė ankstyvosiose stadijose, tačiau vėliau simptomai gali tapti sunkiu inkstų nepakankamumu, reikalaujančiu dializės.

Diagnostika

Aristolochinės rūgšties nefropatijos diagnozė dažnai prasideda nuo anamnezės ir klinikinių simptomų vertinimo. Tyrimai, kurie gali būti atlikti, apima kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus (proteinurijos ir hematurijos nustatymui), ultragarso tyrimus, kad būtų įvertinta inkstų struktūra, ir, jei reikia, biopsiją, siekiant nustatyti inkstų pažeidimo pobūdį.

Gydymas

Aristolochinės rūgšties nefropatijos gydymas yra sudėtingas ir dažnai apima simptomų valdymą bei inkstų funkcijos palaikymą. Svarbu nutraukti aristolochinės rūgšties vartojimą. Gydymas gali apimti vaistus, kurie padeda kontroliuoti kraujo spaudimą, mažina uždegimą ir apsaugo inkstus. Kai kuriais atvejais gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos, ypač pažengusiose ligos stadijose. Naujausios terapijos galimybės gali apimti imunoterapiją ir genų terapiją, tačiau šios galimybės vis dar yra tyrimų fazėje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas