Dizartrija

Anatomija

Dizartrija yra kalbos sutrikimas, kuris kyla dėl motorinių funkcijų, atsakingų už kalbos gamybą, pažeidimo. Ši liga dažniausiai paveikia raumenis, kurie kontroliuoja burną, liežuvį, gerklę ir diafragmą. Dizartrija gali būti susijusi su centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiomis kaip smegenų pažeidimai, insultai ar neurodegeneracinės ligos. Paveikti raumenys gali tapti silpni, koordinacijos trūkumas gali apsunkinti kalbos formavimąsi, o tai lemia neryškų ir nesuprantamą kalbėjimą.

Ligos aprašymas

Dizartrija yra motorinis kalbos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir sunkumo. Ši liga gali sukelti sunkumų tiek kalbant, tiek rijant, kas gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui. Dizartrija yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti asmens socialinę sąveiką ir psichologinę gerovę, sukeldama izoliaciją ir depresiją. Be to, šis sutrikimas gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesnių neurologinių procesų.

Ligos priežastis

Dizartrijos priežastys gali būti labai įvairios. Pagrindinės priežastys apima neurologines ligas, tokias kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, cerebralinis paralyžius, trauminiai smegenų sužalojimai ir insultai. Taip pat dizartriją gali sukelti raumenų ligos, tokios kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė. Dauguma šių ligų veikia nervų sistemas, kurios kontroliuoja raumenų judesius, todėl kalbos gamyba yra paveikta.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko neurologinių ligų, kurios gali sukelti dizartriją.
• Genetiniai veiksniai – kai kurios genetinės ligos gali būti susijusios su raumenų silpnumu ir neurologiniais sutrikimais.
• Traumos – fiziniai sužalojimai, ypač smegenų sužalojimai, gali padidinti dizartrijos riziką.
• Neurologinės ligos – asmenims, sergantiems tam tikromis neurologinėmis ligomis, yra didesnė rizika susirgti dizartrija.

Simptomai

• Pagrindiniai dizartrijos simptomai apima neryškų kalbėjimą, silpną balsą, kalbos greičio pokyčius, sunkumus artikuliuojant garsus ir žodžių tarimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti rijimo sutrikimai, kurie gali sukelti aspiracijos pavojų. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kai asmuo gali kalbėti, bet jo kalba yra sunkiai suprantama, iki sunkių, kai kalba yra beveik neįmanoma.

Diagnostika

Dizartrijos diagnostika apima išsamų medicininį įvertinimą, kuris gali apimti neurologinį tyrimą, kalbos ir kalbėjimo vertinimą, taip pat vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT, norint nustatyti galimus nervų sistemos pažeidimus. Logopedai gali atlikti specializuotus vertinimus, siekdami nustatyti kalbos sutrikimo laipsnį ir pobūdį.

Gydymas

Dizartrijos gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Logopedinė terapija yra vienas iš efektyviausių gydymo būdų, padedantis pacientams pagerinti kalbos aiškumą ir raumenų kontrolę. Kiti gydymo metodai gali apimti vaistus, kurie gali padėti valdyti su liga susijusius simptomus, taip pat specializuotas priemones, tokias kaip kalbos prietaisai. Naujausios terapijos galimybės gali apimti neuronų stimuliavimą, kuris gali padėti atkurti tam tikras funkcijas, tačiau šios metodikos dar yra tiriamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas